Praėjusį mėnesį Neapolyje, Floridoje, Alejandro Otero priklausančiame dviejų aukštų namo stogą ir abu aukštus perskrodė gana stambus metalo gabalas. Įvykio metu A. Otero atostogavo, tačiau namuose buvo jo sūnus.
„Tai buvo didžiulis garsas. Buvo beveik pataikyta į mano sūnų. Jis buvo už dviejų kambarių ir viską girdėjo, – A. Otero sakė žurnalistui, kuris pirmasis pranešė apie kovo 8 d. incidentą. – Kažkas perskrodė namą ir padarė didelę skylę grindyse bei lubose. Kai tai išgirdome, pamanėme, kad tai neįmanoma – o aš iškart pagalvojau, kad tai meteoritas“.
Pasak „Ars Technica“, apsaugos kamera užfiksavo, kaip kovo 8 d. 14val. 34 min. Floridos laiku namą perskrodė metalo gabalas – ir tai nutiko maždaug tuo pačiu metu, kai JAV kosmoso vadovybė užfiksavo į atmosferą grįžtančias TKS kadaise išmestas šiukšles.
Šiukšlės sudarė 2,6 tonos bloką, kuris 2021 m. kovą atsiskyrė nuo TKS. Bloką sudarė senos nikelio hidrido baterijos, kurios buvo išmestos, kai buvo pakeistos naujomis. Paprastai toks blokas būtų buvęs grąžintas kontroliuojamu būdu, tačiau planavimo konfliktai, kilę dėl sugedusios rusiškos raketos, turėjusios pristatyti baterijas, sukėlė domino efektą, dėl kurio baterijos buvo išmestos kaip didžiausio kada nors iš TKS išmesto atliekų bloko dalis.
Kaip rodo faktai, 2024 m. kovą į atmosferą sugrįžusi dalis to bloko taip ir nesudegė.
Ką tik baigusi analizę, NASA pranešė, kad 0,7 kg sveriantis, 10 cm aukščio ir 4 cm skersmens metalo gabalas buvo pagamintas iš inkonelio – nikelio ir chromo lydinio, dažnai naudojamo aukštoje temperatūroje veikiamose srityse. Kosmoso agentūra taip pat mano, kad šis daiktas buvo stovas, naudotas baterijoms pritvirtinti prie išmetamo bloko – tačiau nėra tikra, kaip jis išliko daugiatūkstantinėje temperatūroje, susidariusioje grįžimo į atmosferą metu.
„Tarptautinė kosminė stotis atliks išsamų išmetimo ir grįžimo į atmosferą tyrimą, kad nustatytų, kodėl nuolauža išliko, ir prireikus atnaujintų modeliavimą bei analizę, – sakoma NASA pareiškime. – NASA specialistai naudoja inžinerinius modelius, kad įvertintų, kaip objektai įkaista ir suyra grįžtant į atmosferą. Šiems modeliams reikalingi išsamūs įvesties parametrai ir jie reguliariai atnaujinami, kai nustatoma, kad nuolaužos išgyveno grįžimą į Žemės atmosferą.“
Kosminės šiukšlės sugrįžimą į atmosferą stebėjusi Europos kosmoso agentūra pridūrė, kad „dideli kosminiai objektai į atmosferą natūraliai sugrįžta maždaug kartą per savaitę, o dauguma su jais susijusių fragmentų sudega dar nepasiekę žemės. Dauguma erdvėlaivių, raketų nešėjų ir eksploatacinės įrangos yra suprojektuoti taip, kad sumažintų su grįžimu į atmosferą susijusią riziką.“
Parengta pagal „New Atlas“.
