Bendradarbiavo su A.Hitleriu
Šis sprendimas, paskelbtas per spaudos konferenciją Berlyne, susijęs su neįkainojamais Pablo Picasso, Claude'o Monet , Henri Matisse'o, Marco Chagallo ir kitų meistrų tapybos darbais bei eskizais, kurie 2012 metais buvo atsitiktinai rasti velionio vokiečio C. Gurlitto bute Miunchene.
Berno dailės muziejaus valdytojų tarybos pirmininkas Christophas Schaeublinas pažadėjo bendradarbiauti su Vokietijos institucijomis, siekdamas užtikrinti, kad kolekcijoje esantys žydams priklausę ir nacių pagrobti kūriniai būtų grąžinti teisėtiems savininkams.
C.Gurlitto, kuris mirė gegužę būdamas 81 metų, tėvas Hildebrandas vertėsi prekyba meno kūriniais. Nacių lyderis Adolfas Hitleris jam buvo pavedęs parduoti konfiskuotus „išsigimusio“ moderniojo meno darbus, taip pat padėti rinkti didelės vertės kūrinius iš muziejų ir žydų kolekcininkų, kurių daugelis buvo nužudyti dujų kamerose.
Ilgo kelio pradžia
Per įprastą mokesčių tarnybos patikrinimą paveikslais užgriozdintame C.Gurlitto bute Miunchene iš viso buvo rasta 1 280 kūrinių. Dar per 300 kitų kūrinių buvo surasti C.Gurlittui priklausiusiame palaikiame name Austrijos mieste Zalcburge.
Nors vyrui niekada nebuvo pateikta jokių kaltinimų, Vokietijos valdžia konfiskavo visus Miunchene laikytus meno kūrinius ir perkėlė juos į saugią vietą. Prieš pat savo mirtį C.Gurlittas susitarė su Vokietijos vyriausybe, kad ši padės surasti teisėtus paveikslų savininkus.
Tačiau kolekcininkas, esą supykęs dėl vyriausybės elgesio, testamentu savo kolekciją paliko ne kuriam nors Vokietijos, o Šveicarijos muziejui.
Po šešis mėnesius trukusių derybų Vokietijos kultūros ministrė Monika Grütters pareiškė, kad su Berno muziejumi sudarytas susitarimas yra svarbi „gairė sprendžiant nuo Trečiojo Reicho laikų likusias istorijos problemas“.
Ministrė pažymėjo, kad Vokietijos vyriausybė yra įsipareigojusi grąžinti pagrobtus meno kūrinius žydų, kuriems jie priklausė, palikuoniams „kiek įmanoma greičiau – be jokių „jeigu“, „ir“ arba „bet“. Tačiau ji perspėjo: „Mes esame ilgo kelio pradžioje, o ne gale“.
Atverta Pandoros skrynia
Jei šveicarų muziejus būtų netikėtai atsisakęs pasiūlymo, darbai būtų buvę išdalyti C.Gurlitto, kuris niekada nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų, giminaičiams.
Pasaulio žydų kongreso vadovas Ronaldas Lauderis pirmadienį atsisakė komentuoti situaciją. Tačiau šį mėnesį Vokietijos naujienų savaitraščiui „Der Spiegel“ jis teigė, jog minimas muziejus neturėtų priimti palikimo, nes tai „atvertų Pandoros skrynią ir sukeltų ieškinių laviną“.
Tai pabrėžė komentare ir vieno C.Gurlitto giminaičio 86 metų pusseserė Uta Werner. Ji užginčijo C.Gurlitto protinį veiksnumą rašant testamentą ir vieninteliu paveldėtoju nurodant Berno muziejų. Žydų palikuonys gali įsukti Vokietijos teismų karuselę ne vieneriems metams.
Kai pernai vienas žurnalas paviešino informaciją apie rastą C.Gurlitto lobį, žydų organizacijos ir JAV bei Izraelio vyriausybės spaudė Vokietiją suformuoti darbo grupę ir ištirti tų darbų kilmę.
Buvo nustatyta, kad vienas darbų – Henri Matisse'o paveikslas „Sėdinti moteris“, vertas maždaug 20 mln. dolerių, – buvo nacių pagrobtas iš Paryžiaus meno kolekcininko Paulio Rosenbergo. Tarp jo palikuonių yra ir prancūzų žurnalistė Anne Sinclair, buvusio Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovo Dominique'o Strausso-Kahno eksžmona.
Susidomėjimas darbais – didžiulis
Rosenbergų šeimai atstovaujantis Londono teisininkas Christopheris Marinello prieš paskelbiant sprendimą AFP sakė, jog muziejus, ne taip kaip asmenys, būtų varžomas Vašingtono principų – 1998 metų tarptautinio susitarimo dėl nacių pavogto turto grąžinimo – ir Tarptautinės muziejų tarybos 1986 metų etikos kodekso.
„Mano klientai buvo itin kantrūs su Vokietijos pareigūnais viso proceso metu. Gana yra gana“ – sakė jis.
Tuo tarpu C.Gurlitto turėtų darbų įsigijimas smarkiai padidintų seniausio Šveicarijos meno muziejaus prestižą.
Pasak Miuncheno meno istorijos instituto darbuotojo Stephano Klingeno, visuomenės susidomėjimas šia kolekcija yra didžiulis. „Manau, kad tai yra gera proga parodyti žmonėms, koks problematiškas yra meno ir meno kūrinių tvarkymas po karo“, – jis sakė Vokietijos naujienų agentūrai DPA.
