Pasak kultūros kritiko Jurijaus Dobriakovo, šio menininko kūrybą galima apibūdinti kaip fotografijos metafiziką ar net fotografijos rentgenologiją. „Atvaizdas jam nėra įdomus. Neretai fotografija kaip fizinis objektas apskritai dingsta iš menininko darbų, užleisdama vietą į ją nurodantiems kitokios rūšies ženklams – pavyzdžiui, tekstui. Šio autoriaus kūryboje svarbūs ne konkrečius atpažįstamus realybės fragmentus fiksuojantys atvaizdai, o nematomi ryšiai tarp jų reikšmių ir kontekstų, skirtingų fizinių ir įsivaizduojamų erdvių, suvokimo ir matymo klišių“, – rašo J.Dobriakovas.
G.Skudžinskas yra veikiau konceptualus fotografijos tyrinėtojas, o ne fotografas. Jo metodiškas ir nuoseklus, beveik moksliškas požiūris pradžiugins kiekvieną išaugusį iš fotografinio fetišizmo stadijos žiūrovą – jam toks fotografijos skrodimas suteiks ne mažesnį malonumą nei bet koks efektingas fotografinis atvaizdas.
Be to, autoriaus fotografiniai tyrimai nėra tokie rimti ir sausi, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jiems būdingas beveik pankiškas humoras. Iš esmės kone kiekvienas G.Skudžinsko darbas yra savotiškas trumpas anekdotas apie fotografiją, jos istoriją, kanonus ir šiuolaikinę situaciją, kurio prasmė yra nesunkiai perskaitoma išmanantiems kontekstą.
Čia nerasime daugiaprasmiško mistifikavimo ir konceptualistinių detektyvų – reikšmė dažniausiai yra labai aiški ir paprasta, bet tuo pačiu ir anekdotiškai taikli. Taip menininkas parodo, kad fotografijos reikšmingumą galima atskleisti išvengiant jos garbinimo, o toks fotografijos vidurių preparavimas kaip tik leidžia maksimaliai prie jos priartėti.
Nesunkiai atpažįstamas mąstymo apie fotografiją būdas juntamas kiekviename atskirame G.Skudžinsko darbe ir cikle, tačiau geriausiai susipažinti su jo fotografijos paribių pasauliu galima matant menininko kūrybos visumą ir įvertinant visą spektrą nuo „pažodinės“ (ciklai „Daily Setup“, „Be pavadinimo (Susan Sontag. On Photography)“, „Transparantai. Artist Statement“ ir kt.) iki labiau metaforiškos („Albumas“,“ Retušas“, „Tyla“) prieigų.
Parodoje „12 fotografijos tiesų“ pristatoma 12 kūrinių ciklų (nuo 1 iki 18 kūrinių), skirtingais aspektais nagrinėjantčių atvaizdo suvokimo modelius bei galimybes pervertinti ir perkurti pirminius fotografinius šaltinius.
G. Skudžinskas (g. 1975) yra menininkas, grafikos dizaineris, parodų kuratorius. Parodose dalyvauja nuo 1999 metų, o kūrybai dažniausiai renkasi fotografiją, instaliaciją ir garso meną.
Gyčio Skudžinsko paroda „12 fotografijos tiesų“ atidaroma Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“, I aukšte (Maironio g. 3) sausio 27 d. 17 val. Paroda veiks iki vasario 12 d.
