Pirmadienį Vilniaus galerijoje „Akademija“ atidaroma V.Mackevičiaus paroda „MESS AGE“. Pasak menininko, joje eksponuojami darbai – reakcija į gyvenimą, reakcija į sujauktą ir nebesuprantamą prioritetų skalę. V.Mackevičius tikisi, kad jo žinutė nukreips žmonių mintis į gyvenimo analizavimą globalia prasme. Vartotojiškumas, tikėjimas, skaitmena realybėje – tai tik kelios temos, kuriomis jis bando pasikalbėti su žiūrovais.
– Paskutinė jūsų paroda Lietuvoje buvo prieš trejetą metų. Kodėl atsirado tokia pauzė?
– Jau kurį laiką negyvenu Lietuvoje. Tokia situacija turi ir savų pliusų – apie Lietuvą sužino labai tolimuose kraštuose.
– Parodoje – nemažai provokuojančių darbų. Jums svarbi žiūrovų reakcija?
– Visada siekiu, kad mano kūryba būtų aktuali. Darbai – tarsi šiuolaikiškumo veidrodis, atspindintis tiek geruosius, tiek bloguosius įvykius, žmogaus gyvenimo ypatumus ir veiksmus. – Kurie jūsų darbai – populiariausi? – Daugiausiai susidomėjimo sulaukė M. K. Čiurlionio portretas iš spalvotų pieštukų. Taip pat objektai „ Nemokamas sūris“ ir „ Suprantanti širdis“.
Čiurlionio portretas – tai mano pagarbos šiai iškiliai asmenybei, mano dėkingumo už jo indelį į Lietuvos istoriją išraiška. „Nemokamas sūris“ byloja apie tai, kad gyvenime nėra nemokamų dalykų. Materialiame gyvenime žodis „nemokamai“ yra labai brangus. „Suprantanti širdis“ – tai objektas apie Meilę, apie jos bangų įvairovę. Meilėje negali būti štilius, meilė visad kupina nuotykių, emocijų bei šviesos.
Juos visus galima pamatyti „Akademijos“ galerijoje.
– Paroda tikrai didelė. Kiek joje rodote darbų?
– Tai bene didžiausia mano solo paroda – net 34 kūrinius. Tai tapyba, grafika bei „readymade“ technika atlikti darbai.
– Esate surengęs pusšimtį solo ir grupinių parodų visame pasaulyje. Kurias jų galėtumėte išskirti ?
– Teko pakeliauti su menu nuo Kinijos ar Singapūro iki Ispanijos ir Norvegijos. Mano darbai rodyti Luvro muziejuje Paryžiuje bei Karališkajame Meno Institute Barselonoje (ten pat įsikūręs ir Salvadore'o Dali muziejus). Plati geografija menui reikalinga kaip oras žmogui. Kultūra reikia dalintis, mainytis ir pildyti vieni kitus.
– Iš kur semiatės idėjų savo kūrybai?
– Pastaruoju metu skaitau psichologines ir ezoterines knygas. Tokio pobūdžio literatūra grąžina mane į apmąstymus apie žmogaus prigimtį, gyvenimo būdą sociume, išorinių procesų poveikį psichikai.
O įkvėpimą galima rasti visur. Gal tai ir pirmas oro gurkšnis, išėjus ryte į lauką, o gal žinios apie karą.
– Kas perka jūsų kūrinius? Kokiam visuomenės sluoksniui jūsų menas patraukliausias?
– Mano kūryba domisi labai įvairūs žmonės. Nuo Valstybės tarnautojų, ieškančių emocijų aktualiame mene, iki paprastų, neabejingų menui žmogaus. Tas pats ir su amžiumi. Vienam pirkėjui dar tik 12 metų, o kitam – 88.
Man svarbu per savo kūrinius žiūrovui perduoti emociją ir nuotaiką. Tokiame procese religija ar visuomeninis statusas – nesvarbūs.
Menas atsiveria ir tampa paklusnus gebančiam jį perskaityti žmogui, bet jis nepavaldus kažkokiam konkrečiam visuomenės ar amžiaus sluoksniui.
– Jei kalbame apie visuomenę, ar galėtumėte pakomentuoti šūkį – „menas masėms“? Ar jūsų kūryba yra įkandama eiliniam žmogui?
– „Menas masėms“ – teisinga nuostata. Visuomenė privalo lavintis, ir kuo daugiau – tuo geriau.
Ar mano kūryba prieinama eiliniam žmogui? Turiu įtarimų, kad „eilinis žmogus“ mažai domisi menu, nes turi kitų, „svarbesnių“ problemų. Manau, kad menas turi būti prieinamas visiems visuomenės sluoksniams.
Reikia skleisti informaciją apie meną visais įmanomais kanalais: nuo edukacinių sistemų iki galimybių įsigyti paveikslų reprodukcijų, padarant neprieinama prieinamu. Paveikslo reprodukcija – tai spauda ant tapybines drobes, ant viršaus aptapyta, pagyvinta tapytojų, numeruota (dažniausia būna iki 5 vienetų). Reprodukcija man – tarsi savitas litografinis kūrinys. Reprodukuoji darbą, o jis visada gaunasi truputį kitoks.
Nuo litografijos atsiradimo laikų darbų reprodukavimą pamėgo daugelis meno pasaulio atstovų. Jas naudojo ir Andy Warholas, ir Salvadoras Dali.
Lankydamiesi parodose žmonės dažnai net nenutuokia, kad spalvotas žymaus menininko kūrinys yra šiuolaikinių technologijų pavyzdys, ir autentiškas ten yra tik to menininko parašas. – Ar jūsų parodoje taip pat yra reprodukcijų? – Reprodukcijų turiu savo studijoje Vilniuje, tai populiari meno forma, ypač prieš Kalėdas.
Tačiau parodoje bus pristatomi tik originalai. Norėčiau pabrėžti, kad 90 procentų darbų – visai nauji, sukurti šiai parodai. Gimtinėje noriu parodyti tai, kas autentiška ir geriausia.
