Sausio 15 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma Šarūno Saukos tapybos paroda „Žmogus su Saukos veidu“. Parodoje bus rodoma per 100 darbų, sukurtų 1978–2015 m. Pirmą kartą greta tapybos ant drobės žiūrovams pristatomi ir juvelyriškai ištapyti stikliniai objektai.
Žmogus su Saukos veidu – parodos centrinė figūra – stebi žiūrovus iš daugelio paveikslų. Būtent – stebi. Kartais nusisuka ir leidžiasi stebimas iš šalies, lyg būtų užsiėmęs kitais reikalais ir mūsų net nematytų.
Tačiau dažniausiai mes – žiūrovai – esame įrašyti į paveikslą, žvilgsniu ar mostu nurodoma mūsų vieta ir vaidmuo. „Autoportretai“ taip pat ne tiek daug pasakoja apie jų autorių – juk niekur nematome dailininko su teptuku, – bet kviečia mus į susitikimą.
Visuose paveiksluose įmanoma įžvelgti pasakojimus apie patį menininką, bet veikiau reikėtų suvokti jį – tapytoją – kaip aktorių, skirtinguose paveiksluose atliekantį skirtingus vaidmenis. Sauka-Hamletas ir Sauka-Ofelija. Galimà ir kita metafora: Saukos veidas – tai kaukė, šiame keistame pasaulyje dėvima pačių įvairiausių veikėjų.
Ši paroda – Š.Saukos tapybos retrospektyva, kurioje nepasakojama apie menininko gyvenimą, jo tapybos raidą, etapus ar lūžius. Paveikslai išdėstyti ne chronologiškai. Paroda konstruojama kaip subjektyvus pasakojimas.
Š.Saukos tapyba pristatoma kaip vientisas pasaulis, pagrįstas savita logika ir savitomis taisyklėmis. Šiame pasaulyje nepaliaujamai atsikartojantis žmogus su Saukos veidu tampa žiūrovo vedliu, ironiškai, drąsiai ir kartais šokiruojančiai pasakojančiu apie gyvenimo absurdą ir tikrovę pateisinančios prasmės ieškojimus.
Parodos kuratorė – Monika Saukaitė.
Šarūno Saukos tapybos paroda „Žmogus su Saukos veidu“ veiks iki kovo 6 dienos.
