Ketvirtadienį Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta paroda „ Nikolajus Rerichas ir Latvija“ Joje – iš Rygos ir Liepojos atkeliavę 38 eksponatai, tarp kurių – 17 garsiojo dailininko paveikslų. Juos XX a. pirmoje pusėje atrinko ir į Latviją iš Indijos atsiuntė pats dailininkas.
Dviejose salėse rodomi ne tik šio dailininko, bet ir jo sūnaus Sviatoslavo paveikslai, pristatoma medžiaga apie N.Rericho sąsajas su Latvija ir latvių dailininkų – N.Rericho bendramokslių iš Dailės akademijos bei jo mokinių latvių, kūrusių Sankt Peterburge, kūriniai.
Galima pamatyti ir knygas, archyvinius dokumentus iš Latvijos Rericho draugijos, o taip pat jo protėvių paveikslus iš Liepojos muziejaus.
Iš Rygos atkeliavusią ekspoziciją papildo įdomi paroda “LUX ORIENTALIS. Rytų meno kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių“.
Joje – vertingi ankstyvosios tradicinės Rytų tapybos pavyzdžiai.
Žymus Mingų laikų dinastijos kinų dailininkas Šen Džou (1427–1509), „Kalnų gamtovaizdžio“ autorius, ištobulino peizažinę ritinėlių tapybą, reiškėsi kaligrafijos, poezijos srityse, stipriai paveikė vėlesnių kartų kinų menininkus.
Kinas Jun Šouping (1633–1690) – Čingų dinastijos dailės autoritetas, intelektualas – tradicionalistas, ištobulinęs Sungų ir Juanų peizažo tapybos tradicijas, kūrė aukštojo gėlių ir paukščių žanro meno pavyzdžius, tapo Čangdžou stiliaus mokyklos pradininku, išpopuliarėjusiu visoje Kinijoje.
Išskirtinė vieta ekspozicijoje tenka ir talentingo japonų dailininko Kano Tanjū (1602–1674), Kano tapytojų dinastijos tęsėjo tapybos kūriniui „Bambukai“. Tapydamas sumi-e, arba suibokuga technika (subtili tapyba tušu ant ryžių popieriaus ar šilko), šis įvairialypio talento Kano mokyklos atstovas pasiekė pripažinimą, tapo oficialiu šiogūnato dailininku.
Čia galima pamatyti ir japonų medžio graviūras. Meninė graviūros kalba yra artima poezijai, o kompozicinė sąranga – japonų teatrui. Japonų meistrai siekė atspindėti ir išryškinti žmogaus ir aplinkos vienovę, gamtoje vykstančios priešybių kovos harmoniją. Parodoje eksponuojami ryškūs ankstyvojo japonų ukiyo-e stiliumi atlikti XVII–XIX a. spalvoti medžio raižiniai.
Aristokratiškoji japonų meno tradicija pristatoma Jama Kanasagi, sukūrusio gėlių ir paukščių kompozicijų ant ryžių popieriaus, darbais, o taip pat Vatanabės Kadzan (1793–1841) senos pušies graviūra.
