Parodą, rengiamą bendradarbiaujant su Marios Lassnig fondu (Viena), Louise Bourgeois studio (Niujorkas) ir Árpád Szenes-Vieira da Silva fondu (Lisabona), sudarys daugiau nei 50 menininkių kūrinių. Nors visos trys kūrėjos labiausiai pagarsėjo tapybos darbais (M.Lassnig ir M.Vieira da Silva), skulptūromis ar instaliacijomis (L.Bourgeois), parodos kuratorius iš Austrijos Ameras Abbasas šį kartą siūlo sutelkti dėmesį į menininkių piešinius. Ši sritis menininkėms buvo ne tik formali tapybos ar skulptūros darbų tąsa, bet ir asmeninės, išlaisvintos kalbos gestas, visoms trims kūrėjoms tarnavęs kaip būdas išreikšti intymiausias mintis bei jausmus.
Parodos pavadinimas – „Moi, non-moi“ – „Aš, ne aš”. Tai sąvoka, sukurta lietuvių kilmės prancūzų filosofo Emmanuelio Levino, kuris siekė apibūdinti žmogaus būseną, kai esama savimi, bet tuo pat metu nurodama ir į tam tikrą asmenybės netapatumą.
Piešiniai sukuria erdvę išreikšti performatyvųjį „ne aš”, juose susiduria artistiškasis menininkių „aš“ ir tiesiog „aš“. Galimybė piešti visur ir visada piešiniui leido funkcionuoti kaip vizualiam dienoraščiui, kuriame atsiskleisdavo tiek menininkių kūrybinės vizijos ir ambicijos, tiek asmeninės patirtys.
L.Bourgeois yra pasakiusi: „Piešiu naktimis, atsirėmusi į pagalvę. Kartais grodavo muzika. Kitais atvejais aš tiesiog klausydavausi automobilių triukšmo gatvėje. Labai saugau savo pieštus dienoraščius. Jie padeda man atsipalaiduoti ir greičiau užmigti. <...> Piešiniai yra „idėjos-plunksnos” – ore sklandančios mintys, kurias perkeliu ant popieriaus. Visos mano mintys yra vizualios.“
Piešinys šioms menininkėms buvo tiesioginis ir spontaniškas menas, todėl juose neliko vietos prisitaikymui ir savikontrolei, nebuvo prasmės meluoti sau, o dabar ir žiūrovui, kuris gali išvysti ir pajusti tai, kuo iš tikrųjų gyveno šios kūrėjos. L.Bourgeois, M.Lassnig ir M.H.Vieira da Silva pasitelkia tą pačią kalbą – paprastą liniją, kad pasakotų skirtingas, tačiau vienodai svarbias istorijas. Ši kalba, atspindinti unikalius menininkių mąstymo ir kūrybos principus, padėjo joms tapti vienomis garsiausių pasaulio menininkių bei itin stipriai prisidėjo prie moterų meno emancipacijos ir raidos pasaulyje.
M.H.Vieira da Silva – Portugalijos ir Prancūzijos tapytoja, laikoma viena abstrakčiosios tapybos puoselėtojų, padėjusių panaikinti ribą tarp vaizduojamosios ir abstrakčiosios tapybos. M.H.Vieira da Silva tapo pirmąja moterimi, apdovanota Prancūzijos nacionaline meno ir literatūros priemija 1966 m., o 1979 m. menininkei buvo įteiktas Prancūzijos Garbės legiono ordinas. M.H.Vieira da Silva rengė parodas Guggenheimo muziejuje,“Kunsthalle Basel“, „Museo Civico“, „Musée national d’art moderne“ Paryžiuje ir kituose garsiuose muziejuose.
M.Lassnig kūrybinis kelias buvo itin sudėtingas. Menininkės kūriniai pripažinimo sulaukė tik pačioje jos gyvenimo pabaigoje. M.Lassnig paliko pėdsaką daugelyje meninių judėjimų ir yra laikoma viena iš art informel pradininkių Austrijoje bei moterų emancipacijos pioniere meno pasaulyje, kuriame iki tol vyravo vyrai.
Vizionieriški jos kūriniai padarė didelę įtaką vėlesnei menininkų kartai. Menininkė yra rengusi asmenines parodas MoMA PS1, Pompidou centre, „Stedelijk Museum“ ir daugybėje kitų muziejų bei galerijų. Didžiulį atgarsį, kurį sukėlė M.Lassnig kūryba, taip pat atspindi jai įteikta Roswithos Haftmann premija 2002 m. ir Austrijos mokslo ir meno Garbės ženklas 2005 m. Svarbiausias menininkės įvertinimas buvo 2013 m. Venecijos bienalėje įteiktas Auksinio liūto apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus.
Panašiai kaip ir M.Lassnig, prancūzė L.Bourgeois tarptautinio pripažinimo sulaukė tik 8-ajame savo gyvenimo dešimtmetyje. Dabar ji laikoma viena garsiausių menininkių pasaulyje. Pasitelkdama kūną kaip pirminę formą, L.Bourgeois tyrinėjo ištisą žmogaus būsenų spektrą. Atminties, seksualumo, meilės ir atstūmimo temos sudaro jos kūrybos esmę.
L.Bourgeois kūriniai yra įtraukti į institucines ir privačias kolekcijas visame pasaulyje, ji taip pat yra atstovavusi JAV Venecijos bienalėje, apdovanota JAV nacionaliniu meno medaliu, Auksiniu liūtu, Prancūzijos Garbės legiono ordinu, jos skulptūros eksponuojamos „Tate Modern“ galerijoje, Bilbao, Niujorko Guggenheimo muziejuje, Ermitaže Sankt Peterburge ir kitur.
Paroda veiks birželio 5–liepos 27 d. sostinės "Vartų" galerijoje.
