Į Kauno paveikslų galeriją šiomis dienomis traukiantys kauniečiai neretai prataria: „Įdomu, ką jis šį kartą padarė?“ Meno gerbėjai omenyje turi dailininką Praną Griušį.
Dailininkas yra nuolatinis tradicinės parodos „Geriausias meno kūrinys“ dalyvis. Parodos lankytojai ne kartą jo darbus yra išrinkę geriausiais, todėl dabar ir vėl parodoje pirmiausia ieško, ką menininkas nutapė šį kartą. O šiemet P.Griušys visų savo talentų gerbėjų pats klausia: „Ką daryti?“
Kiti parodos dalyviai taip pat gilinosi į jiems aktualias temas, kurios gali pasirodyti artimos ir lankytojams.
Jaudino amžinas klausimas
Kauno paveikslų galerijoje veikiančioje tradicinėje parodoje „Geriausias metų kūrinys 2018“, ekspozicijos centre, kabo tapybos darbas. Jame vaizduojama šimpanzė, tarsi skėsčiojanti letenomis. Darbo pavadinimas – „Ką daryti?“. Tai – dailininko P.Griušio praėjusią vasarą sukurta drobė.
Menininkas pasakojo, kad, kaip ir dažnas iš mūsų, vis pagalvoja, kokia yra gyvenimo prasmė. Vasarą jis mėgaudamasis skaitė Yuvalio Noah Harari knygas. Šis eruditas, istorikas vizionierius iš Izraelio laikomas vienu įtakingiausių šių laikų mąstytojų. Jis yra populiarių knygų apie žmonijos istoriją ir tikėtiną žmonijos ateitį autorius.
„Knygose, be kitų idėjų, svarstoma, ar gyvūnai ir žmonės turi sielą, ar yra Dievas. Mokslininkai įsitikinę, kad nei vieno, nei kito nėra. Todėl ir kyla klausimas, kokia žmonijos egzistencijos prasmė, kam kyla tiek karų, destrukcijos, jei nėra prasmės? Kyla natūralus klausimas: „Ką daryti?“ – pasakojo P.Griušys.
Šimpanzę jis pavaizdavo dėl to, kad šie gyvūnai savo bendruomeniškumu panašiausi į žmones.
Įamžino kaimynų santykius
Apie žmogišką prigimtį ir kiekvienam atpažįstamas situacijas pasakojo ir Argentinoje bei Kaune gyvenanti menininkė Eglė Colucci. Ji nutapė drobę „Aušros tako tango (V.Putvinskio 38)“.
Paveiksle galima atpažinti vieną V.Putvinskio gatvėje esantį kiemą, kuriame verda gyvenimas. Žmonės iš paveikslo net išbirę ant galerijos sienų.
Prie drobės pateiktas pasakojimas apie kūrinio idėją, kuri daugeliui primins jų daugiabučių gyvenimą ir kaimynus. Menininkė parašė: „Aistros liejas per kraštus per bendrijos susirinkimus.
Kaimynų šventė santykius vėsina, bet kurgi pastatyt mašiną?
Ir vėl mes aršiai pykstamės kieme, taip, kad net tango lieka lopšine.“
Nerijus Vaitkus paveiksle įamžino romantišką Karaliaus Mindaugo 9-ąjį namą ir kiemą, į kurį apsilankius parodoje taip ir vilioja nueiti.
Matyti sukakties atspindžių
Pernai Vasario 16-ąją, iškilmingai minint atkurtos valstybės 100-metį, kauniečiai geriausiu 2017 metų meno kūriniu išrinko Zigmanto Brazausko patriotinį paveikslą „100“.
Šiemet žvalgantis po ekspoziciją vis dar galima išvysti darbų, kuriuose matyti valstybės sukakties atspindžiai ar su valstybės tapsmu susijusios asmenybės.
Stanislovas Vitkauskas nutapė paveikslą „Miško brolis“, kuriame vaizduojamas vanagas. Žiūrint į šį darbą kyla prisiminimų apie skandalingus įvykius, susijusius su Adolfo Ramanausko-Vanago asmenybe, siekiant apjuodinti šį tautos didvyrį.
Irena Piliutytė pristatė tekstilės darbų triptiką. Jame vaizduojami prezidentų Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus ir Antano Smetonos portretai. Liucija Šapkutė-Banaitienė nuaudė ir savitai pateikė lietuvės moters tautinį nuometą.
Sigutė Bronickienė savo kūrinį skyrė Lietuvos 100-mečiui ir sukūrė instaliaciją „100 akimirkų“, jai panaudojo 100 įvairių Lietuvos asmenybių ir įvykių fotografijų.
Parodoje – net 99 skirtingi kūriniai
„Geriausio metų kūrinio“ parodos rengiamos nuo 1999 metų.
Šiais metais joje galima pamatyti 99 tapybos, tekstilės, fotografijos, skulptūros ir kitų žanrų darbus, kuriuos menininkai sukūrė per praėjusius metus.
Geriausius darbus renka ne tik komisija, bet ir parodos lankytojai, todėl ekspozicija kiekvienais metais sulaukia didžiulio žiūrovų srauto.
Balsuoti už labiausiai patikusį 2018 metų kūrinį galima iki vasario 15 dienos vakaro. Balsadėžė stovi parodos salėje. Nugalėtojai bus paskelbti Vasario 16-ąją.
