„Chronos“, kuri nė vieno savivaldybės lankytojo nepalikdavo abejingo, pirmame dangoraižio Konstitucijos aukšte nebepamatysime.
Kai per karantiną savivaldybės pirmas aukštas buvo paverstas sandėliu, skulptūra, pasirodo, labai kliudė, todėl valdininkai sumanė meno kūrinį perkelti į Santuokų rūmus. Čia jis greičiausiai ir bus paliktas.
Dėl to labiausiai apgailestavo buvęs meras Artūras Zuokas. „Chronos“ jis pasiūlė įsigyti 2004 metais, kai buvo miesto vadovas.
A.Zuokas po skulptūros perkėlimo stebėjosi dabartinių savivaldybės vadovų estetikos suvokimu ir realiąja kultūros politika. Jo žodžiais, ši skulptūra puikiai tiko prie pastato architektūros ir turėjo aiškią žinią: „Mes, Vilniaus politikai ir administracijos darbuotojai, gerbsime jūsų brangiausią turtą – laiką!“
„Štai čia tikroji Vilniaus valdančiosios daugumos kultūros programa. Meno kūrinius – į sandėlius“, – piktinosi A.Zuokas.
Beje, gėlių vazonai buvo pastatyti ir Žaliojo tilto skulptūrų vietoje, kai meras Remigijus Šimašius 2015 metais nusprendė jas nukelti.
Kai S.Vaitiekūno „Chronos“ atsidūrė savivaldybėje, ji sukėlė daug diskusijų. Vieni žavėjosi ir gyrė idėją, kiti baisėjosi ir vadino skulptūrą gana tiesmuku froidistiniu simboliu.
Viename interviu skulptorius buvo prisipažinęs: „Tai mane labiausiai ir džiugina, kad sulaukiau pačių įvairiausių atsiliepimų, pradedant „fu“ ar „š...“, baigiant: „Geras. Dar ilgai niekas nieko panašaus nepadarys.“
Jo nuomone, kraštutinės nuomonės rodo, kad viskas yra gerai, tiesa visada yra kažkur per vidurį.
Puspenkto metro aukščio skulptūra „Chronos“ sukonstruota iš laikrodžių detalių ir veikiančių laikrodžių. Be jų, darbui prireikė per 7 tūkst. pjūklų diskelių.
S.Vaitiekūno „Chronos“ A.Zuokas išvydo Šv.Kotrynos bažnyčioje tada, kai menininkas su kolegomis ėmėsi maldos namų gaivinimo akcijos. Ją nuvalę, atnaujinę, jie ėmė „Chronos“ naudoti meno akcijoms. („Sostinė“)
