Su vardo diena sveikiname Gvidą, Ovidijų, Tolvaldą, Vaidmantę, Mariją
Šią dieną Lietuvoje
1263 m. atsimetusį nuo krikščionybės vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą, taip pat manoma, kad ir abu jo sūnus Replį bei Girstautą, nužudė Treniotos vadovaujami suokalbininkai. Viena iš spėjamų Mindaugo mirties vietų yra Agluona (Latvija).
1683 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujama jungtinė Lenkijos ir Austrijos kariuomenė Kalenbergo mūšyje prie Vienos sutriuškino turkus.
2010 m. baigėsi pasaulio krepšinio čempionatas Turkijoje. Jauna Lietuvos rinktinė, į kurią niekas nedėjo didelių vilčių, atsiėmė netikėtai malonius bronzos medalius. Keista ta lietuvių lemtis – visuomet laimi tie, iš kurių nieko nesitikima, o kuo daugiau tikimasi, tuo dažniau nusiviliama.
Šią dieną pasaulyje
Etiopijoje – Nacionalinės revoliucijos diena. Toje šalyje pilietinis karas truko ilgiau negu 16 metų.
Rusijoje – Pastojimo diena! Šalies prezidentas demografinę krizę pavadino didžiausia Rusijos bėda. Ta proga 2005 m. Uljanovsko regiono gubernatorius sugalvojo linksmą būdą kovoti už didesnį gimstamumą. Paskelbęs rugsėjo 12-ąją Pastojimo diena, leido poroms neiti į darbą, kad galėtų užsiimti vaikelių „gamyba“. Negana to, poros, kurios vaiko susilaukia birželio 12 d., gauna vertingų dovanų – 2007 m. šeima-nugalėtoja buvo apdovanota net rusišku visureigiu „UAZ-Pariot“! Galėtų šią idėją pasitelkti ir ponas R.Dagys, kuriam vis atrodo, kad Lietuvos šeimos nepakankamai tiekia jaunų emigrantų.
Priimta manyti, kad 490 m. pr. Kr. šią dieną įvyko Maratono mūšis, kuriame Atėnų ir sąjungininkų kariuomenė sumušė pirmosios persų įsiveržimo bangos armiją. Žygūnas, nešęs žinią apie pergalę atėniečiams, pirmasis pasaulyje įveikė maratono distanciją (tai atstumas nuo mūšio lauko iki Atėnų), pranešė apie pergalę ir krito negyvas. Įdomu, ar šiais laikais kas nors jau atbėga greičiau už jį?
1919 m. Adolfas Hitleris įstojo į Vokietijos darbininkų partiją.
1933 m. lietingą rytą stovėdamas prie perėjos Londone, netoli Britų muziejaus, ir laukdamas, kol užsidegs signalas eiti, vienas atominės energetiko tėvų, vengrų kilmės fizikas Leo Szilardas, staiga sugalvojo grandininės branduolinės reakcijos idėją. Pats jis sakė, kad kai užsidegus žaliai šviesai pastatė koją ant gatvės, prieš jo akis atsivėrė ateities pasaulio vaizdas.
1958 m. kompanijos „Texas Instruments“ inžinierius Jackas Kilby pirmą kartą sėkmingai pasaulyje pademonstravo veikiančią savo sukurtą mikroschemą. Už savo indėlį į integrinio grandyno technologijų vystymą J.Kilby 2000 m. gavo Nobelio premiją.
1959 m. SSRS į Mėnulį paleido kosminį laivą „Luna 2“. Tai pirmasis žmonijos palydovas, kuris pasiekė Mėnulio paviršių. Kaip ir buvo planuota, „Luna 2“ Mėnulyje kietai nusileido (trenkėsi ir sudužo) rugsėjo 13 d.
1990 m. Rytų ir Vakarų Vokietijos, JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija bei Sovietų Sąjunga Maskvoje pasirašė galutinio susitarimo dėl Vokietijos sutartį, kuri atvėrė kelią Vokietijos valstybės susijungimui.
1992 m. kosminiu keltu „Endeavour“ į kosmosą pakilo pirmasis Japonijos pilietis Mamoru Mohri ir pirmoji sutuoktinių pora – Markas Lee su Jan Davis.
Viršininko ir pavaldinio susikeitimo diena. Gudrią dieną tie amerikonai sugalvojo – susikeičia viršininkas su pavaldiniu ir pažvelgia į pasaulį kitomis akimis, įsitikina, ar tikrai svetimas kailis šiltesnis. Protingi būtume, patys tokią dieną pasidarytume, o dabar reikia skųsti, į partijas stoti, per galvas lipti ir tik tam, jog įsitikintum, kad laimės ir aukštesnėje kėdėje kibirais nedalija.
