Baltijos kelias nebuvo Lietuvos Sąjūdžio idėja – ją iškėlė estai, mūsų Sąjūdis net nebuvo priėmęs protokoluoto nutarimo rengti tokią akciją, nes jai priešinosi ir tuometė LKP su Algirdu Brazausku priešakyje, abejojo ir nuosaikieji Atgimimo veikėjai.
Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila prisiminė, kaip 1989 metais liepos 15 dieną į Taline vykusį Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautinio išsivadavimo organizacijų pasitarimą buvo nusiųstas Sąjūdžio Tarybos sekretorius Virgilijus Čepaitis (vėliau apkaltintas bendradarbiavęs su KGB. – Red.). Jis ir parvežė estų Tautos fronto (Rahvariine) pasiūlymą trijų okupuotų šalių žmonėms susikibti rankomis, tokiu būdu pažymėti 1939-ųjų Ribentropo-Molotovo pakto 50 metų sukaktį.
„Tada susirinkusi Sąjūdžio Taryba nepriėmė sprendimo, ką daryti. Tai suprantama, nes buvo daug abejonių, ar žmonės supras šią idėją, ar tai nepakenks laisvės bylai, nesukels represijų iš Maskvos pusės“, – prisiminė Z.Vaišvila.
Užfiksavo Guinnesso rekordą
V.Čepaitis apie Baltijos kelio idėją paskelbė per anuomet žiūrimiausią TV laidą „Atgimimo banga“, Lietuvos žmonės karštai palaikė idėją susikibti rankomis ir pareikšti valią gyventi laisvai.
Z.Vaišvila sakė, kad techniškai organizuoti akciją, skirstyti kelio ruožus ėmėsi Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Artūras Skučas, vėliau tapęs Aukščiausios Tarybos apsaugos vadu.
Dėl Baltijos kelio unikalumo nekyla abejonių ne tik trijų prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių gyventojams ir jiems prijaučiantiems.
Baltijos kelias turi pasaulio rekordo titulą – jis įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė. Skirtingais duomenimis, jo ilgis vertinamas nuo 650 km iki 595 km. Atstumas nuo Vilniaus iki Talino – apie 600 km.
Su ilgiu kaip ir aišku, o kaip plotis? Visi norintys į vieną grandinę netilpo, ypač arčiau didesnių miestų, tad žmonės stojosi keliomis eilėmis, formavo atšakas. Pasak vieno iš organizatorių Arūno Grumado, kai kur Baltijos kelio storis sudarė 20–30 eilių.
Baltijos kelio maršrutas – Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga-Cėsys-Valmiera-Rūjiena-Viljandis-Tiūris-Rapla-Talinas.
Ar buvo ištartas žodis „laisvė“?
Kaip ir pridera legendoms, taip ir Baltijos kelias yra apaugęs įvairiais pasakojimais, netgi pasakas primenančiais gandais.
Vienas iš tokių gandų sklandė dar prieš unikalią akciją. Esą, kai visų trijų šalių žmonės susikibs rankomis, iš Vilniaus KGB paleis elektros srovę, ir nuo jos išmirs grandinės gale stovintys estai.
Įdomu, kad šis anekdotinis mitas buvo atgijęs apie 2000-uosius, juo sąmokslo teorijų šalininkai tiki iki šiol.
Kitas gandas, dažnai pasakojamas kaip tikra istorija, – kad susikibę už rankų žmonės iš Talino į Vilnių vienas kitam perdavė žodį „laisvė“. Mintis graži, bet jeigu pradėsime skaičiuoti, kokiu greičiu turėjo būti sakomas lietuviškas dviskiemenis, o estų ir latvių kalbose – triskiemenis žodis, kad per tokį trumpą laiką nukeliautų 600 km, susidursime su panašiu klausimu, kaip apie Kalėdų Senelį – kokiu greičiu privalo lėkti jo elniai, kad per vieną naktį jis spėtų apvažiuoti visus pasaulio vaikus?
Gėles krovė ir okupantai
Baltijos kelyje stovėję žmonės prisimena iš lėktuvo virš galvų barstomas gėles. Baltijos kelyje gėles mėtęs pilotas Vytautas Tamošiūnas sako, kad gėlių akcijai buvo suvežta apie 12 sunkvežimių – visos net netilpo į lėktuvus.
„Kiek galima pakrauti į An-2 lėktuvą? Tik 1,5 tonos, gėlės juk sunkios. Kiek tilpo, iki lubų pakrovėme abu lėktuvus, o likusios gėlės iš Aleksoto buvo nuvežtos prie Ukmergės“, – prisiminė V.Tamošiūnas. Praktiškai visos gėlės buvo išbarstytos virš Baltijos kelio, o likusi pusė tonos – virš sovietų karinių objektų, prie kurių vyko piketo akcijos.
Z.Vaišvila prisiminė, kad sovietų karinė vadovybė Lietuvoje griežtai uždraudė savavališkai kilti į orą lėktuvams. Už savavališką skrydį buvo grasinama 25 metais nelaisvės.
Tačiau kariškius pavyko pergudrauti. Buvo laukiama, kad lėktuvas pakils iš Karmėlavos oro uosto, bet jis pakilo iš Aleksoto (dabar S.Dariaus ir S.Girėno oro uostas. – Red.), kuris buvo tiesiogiai pavaldus okupacinei kariuomenei.
Kai į lėktuvą buvo kraunamos gėlės, kariškiai nelabai susigaudė, kas vyksta, ir net padėjo sukrauti gėles į kabiną.
Sovietų komunistai įsiuto
„Viskas buvo gerai, buvo gražu“, – taip Baltijos kelią iš karto po akcijos įvertino vienas artimiausių to meto sovietų prezidento Michailo Gorbačiovo bendražygių, SSRS vidaus reikalų ministras V.Bakatinas.
Bet labai greitai M.Gorbačiovas, spaudžiamas konservatyvių Sovietų komunistų partijos (SSKP) vadų, viešai pasmerkė Baltijos šalių nepriklausomybės siekius.
Susikibti rankomis kelyje buvo simbolinė akcija, bet jos pasekmės – konkrečiai juntamos. Po garsiojo SSKP nutarimo „Dėl padėties Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietų respublikose“ buvo suvaržyta tautinių sąjūdžių veikla, iš TV ekranų laikinai dingo „Atgimimo banga“.
Lietuvos Sąjūdžio Tarybos branduolys tomis neramiomis dienomis parašė kreipimąsi į tautą, nurodymus, kaip elgtis, jei užgriūtų represijos.
Z.Vaišvilai buvo patikėtas kreipimosi originalas – jį signataras iki šiol saugo ne savo namuose, o patikėjęs geram draugui.
