Anot knygos „Kolumbas: Atskleistoji istorija“ autoriaus M.da Silva Rosos, kuris svečiavosi Vilniaus knygų mugėje, Kolumbas nebūtų galėjęs vesti kilmingos moters, jei pats nebūtų buvęs kilmingas. Anot knygos autoriaus, bene žymiausio keliautojo ir minėto karaliaus herbuose galima rasti daug panašumų. Portalui lrytas.lt pasiteiravus, kokie gi tie panašumai, knygos autorius atsakė atradęs, jog Kolumbo herbas originaliai buvęs auksinis inkaras mėlyname fone. „Vladislovo herbas buvo auksinis kryžius mėlyname fone. Net atspalviai sutampa“, – tvirtino autorius.
Kolumbo tėvo Vladislovo III-iojo likimas gaubiamas paslapčių. Anot portugalų legendos, Vladislovas išgyveno Varnos mūšį, kuriame, anot oficialių istorijos šaltinių, būdamas dvidešimties, žuvo. Nors turkai, kovoję prieš jo kariuomenę, tvirtino turintys jo galvą, karaliaus kūnas ir šarvai niekada nebuvo rasti. Anot minėtos legendos, mūšio pralaimėjimą Vladislovas suvokė kaip dangišką įspėjimą, nes karas jo paties buvo iššauktas su melagingu pretekstu.
Ieškodamas atleidimo, užuot grįžęs namo į Lenkiją, Vladislovas iškeliavo į piligriminę kelionę. Jeruzalėje jis buvo įšventintas į riterius ir apsistojo Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje, kuri buvo pavaldi jo naujajam ordinui. Visą likusį gyvenimą jis slėpė ir neigė savo tikrąjį identitetą. Lenkų vienuolių delegacija, atvykusi į salą jo apklausti, patvirtino, kad jis iš tiesų – seniai dingęs karalius. Pats Vladislovas atsisakė vienuolių pasiūlymo sugrįžti atgal į valdovo sostą. Anot legendos, jis susituokė su Senjorina Anes, kuri jam pagimdė du sūnus.
Vienas iš tų sūnų ir buvo Kristupas Kolumbas, rašoma M.da Silva Rosos knygoje. Šis keliautojas vis dar yra viena paslaptingiausių asmenybių Europos, o gal ir viso pasaulio istorijoje. Knyga ties teorija, kad Kolumbas buvo lietuviškos-lenkiškos kilmės, neapsiriboja. Anot M.da Silva Rosos, keliautojas dar buvo ir slaptas portugalų agentas, dirbęs Ispanijoje. M.da Silva Rosa savo knygoje rašo, kad Kolumbas norėjo suklaidinti ispanus, kad šie nesikėsintų į Portugalijos aukso prekybą Afrikoje, ir prieskonių verslą Indijoje. Jam pavyko, tačiau Ispanija vis dėlto perprato jo apgavystę ir jį areštavo, atimdami turimus titulus.
„Po dvidešimt trejų metų tyrinėjimų aš priėjau prie išvados, kad istorijoje labai daug melo. Dokumentuose nėra rašoma, kad Kolumbas buvo valstietis, kad buvo iš Italijos. Žmogus, dvidešimt penkerius metus gyvenęs Italijoje, su savo broliais susirašinėjo ispaniškai, kai kur įterpdamas portugališkus žodžius. Kur matyta, kad žmogus, gyvendamas gimtinėje, su broliais susirašinėtų jam svetima kalba? Galbūt vis dėlto italų kalba jam nebuvo gimtoji?“, – retoriškai klausinėjo M.da Silva Rosa.
Paklaustas, ar ką žino apie bandymus Kolumbo kilmę nustatyti pagal DNR testus, tyrinėtojas atsakė, kad pats savo patarimais prisidėjęs prie tokių tyrimų, darytų dar 2003 Ispanijoje. „Iš 477-ių Kolumbų, palaidotų Ispanijoje, nei vieno DNR oficialiai nesutapo su jo giminaičių testais. Aš tas išvadas vadinu 477-iais savo teorijos teisingumo įrodymais“, – gudriai šypsojosi autorius, pridėdamas, kad tie, kurie nėra skaitę jo knygos, mano, kad jo teorija yra beprotiška. „Tačiau tie, kurie ją perskaito, manimi patiki“, – tvirtino autorius.
