Daugelis mūsų žino garsųjį Dmitrijaus Mooro plakatą „Ar jau užsirašei į savanorius?“ („Ты записался добровольцем?“). Jame pavaizduotas Raudonosios armijos kareivis juodų dūmų, kylančių iš gamyklos kaminų, fone, tapo klasikiniu sovietų propagandos pavyzdžiu. Plakatai įgavo labai svarbų vaidmenį per Spalio revoliuciją ir vėliau sekusio pilietinio karo metu (1917-1921 m.).
Plakatų menas buvo prieinamas masėms, vaizdai buvo lengvai suprantami, o trumpi ir energingi šūkiai įstrigdavo žiūrovų mintyse kaip kvietimas imtis veiksmų. Pilietinio karo metu plakatai buvo siunčiami priešakinėms linijoms kartu su kulkomis ir artilerijos sviediniais. Taip pat jie buvo kabinami ant sienų miestuose, užpultuose Baltosios armijos ir užsienio interventų. Ryškaus plakato apačioje paprastai būdavo pateikiamas perspėjimas: „Bet kuris sunaikinęs ar uždengęs šį plakatą kitu veikia prieš revoliuciją“. Tada plakatas buvo galingas ginklas – kaip bet kuris ginklas turėjo būti saugomas su didžiausiu atsargumu.
Žymiausi pirmųjų propagandinių plakatų kūrėjai yra Dmitrijus Mooras, Vladimiras Majakovskis, Michailas Čeremnichas ir Viktoras Denis. Siekdami sukurti galingą propagandinį pranešimą, kiekvienas jų naudojo unikalius būdus ir metodus.
Civilinio karo metu Rusijos telegramų agentūra sukūrė savo garsųjį projektą „Okna ROSTA“. Šis projektas subūrė menininkus, sugebančius per kelias valandas Raudonosios armijos karių telegramas paversti plakatais. Šio sumanymo siela – poetas V.Majakovskis. Jis kurdavo tekstus pagal naujausias telegramas ir papildydavo juos eskizais.
M.Čeremnichas taip pat aktyviai dalyvavo projekte, o V.Denis, politinių karikatūrų meistras, savo plakatuose negailestingai kritikavo kapitalizmą, korumpuotus politikus ir bestuburius pataikūnus. Menininkai naktimis sukurdavo dešimtis plakatų ir kiekvieną rytą „Okna ROSTA“ aplipdydavo savo plakatais tuščias vitrinas ir langus (iš to ir kilo projekto pavadinimas).
Kai „didieji socializmo rūmai“ buvo pastatyti pagal pirmąjį penkmečio planą, propagandinių plakatų buvo galima rasti visoje Sovietų sąjungoje – jie būdavo iškabinti statybų aikštelėse, kolektyviniuose ūkiuose ar ant grūdų saugojimo bokštų. Žvelgiant į šiuos plakatus galima chronologiškai atsekti Sovietų sąjungos kūrimąsi ir evoliuciją. Kiekvienas didesnis įvykis žmonių gyvenime atsispindėdavo politiniuose agitaciniuose ir propagandiniuose pranešimuose.
Pirmomis Antrojo pasaulinio karo dienomis Iraklis Toidzė sukūrė kitą legendinį plakatą „Motina tėvynė šaukia!“ („Родина-мать зовет!“). Katastrofišką padėtį, kurią patyrė SSRS karo pradžioje, gerai iliustruoja kruvinas nacių durtuvas, nukreiptas į motiną, stovinčią gaisro liepsnose su vaiku rankose – tai Viktoro Koretskio plakatas„Raudomosios armijos kary, išgelbėk!“ („Воин красной армии, спаси!“).
Aleksуjaus Kokorekino plakatas „Už motiną tėvynę!“ („За родину-мать!“), vaizduojantis mirtinai sužeistą kareivį, metantį prieštankinę granatą į priešų būrį, buvo dar vienas galingas kūrinys, žmonėms pakurstęs patriotinę dvasią. Kai Raudonoji armija galiausiai išstūmė vokiečius, Viktoras Ivanovas savo plakate „Geriame vandenį iš gimtojo Dnepro, gersim iš Pruto, Nemuno ir Bugos“ („Пьём воду родного Днепра, будем пить из Прута, Немана и Буга!“) sukūrė herojišką kario-išvaduotojo, malšinančio savo troškulį simbolinės šventos upės vandeniu, pasemtu šalmu, paveikslą. Kartu su sovietų kariuomene, kuri toliau draskė nacių okupacijos grandines Europoje, Demento Šmarinovo plakatas „Raudonoji armija – išvaduotoja“ („Red army bring liberation!“ pasiekė Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Rumunijos miestus. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Leonidas Golovanovas įamžino pergalę pavaizdavęs triumfuojantį sovietų karį Berlyne ant Reichstago sienų.
Antrojo pasaulinio karo metu menininkai sukūrė tūkstančius plakatų, kurie buvo padauginti ir paleisti į visuomenę. Kaip ir pilietinio karo metu, „Okna ROSTA“ suvaidino svarbų vaidmenį motyvuojant tautą.
Savitas sovietinių plakatų stilius atsirado karo ir neramumų metu. Tai buvo lakoniškas, ekspresyvus ir tiesiai į tikslą taikantis stilius. Jie buvo atpažįstami net ir tolimuose kraštuose. Plakatuose dažniausiai būdavo vaizduojamos viena ar dvi figūros, kurių veiksmai būdavo pabrėžti charakteringu mostu. Galiausiai menininkai pradėjo daugiau dėmesio skirti žmogaus prigimčiai ir išmoko perteikti asmenybę ir emocijas per veido išraišką – tai darė plakatus energingesnius ir efektyvesnius.
Pasibaigus Antram pasauliniam karui, pasaulio taika ir tautų draugystė tapo pagrindine propagandinių plakatų tema. Jauni menininkai, tokie kaip N.Treščenko, O.Savostiukas ir B.Uspenskis, kartu su jau žinomais plakatų kūrėjais (tarkime, V.Govorkovu) sukūrė šmaikščių plakatų, skelbiančių, kad SSRS yra taikos jėga pasaulyje.
Pokario laikotarpiu didžiulės sėkmės sulaukė ir sovietiniai filmai. Žymių filmų ir plakatų kūrėjų, tokių kaip V.Kononovas , M.Heifitzas, B.Zelenskis ir I.Hazanovskis, darbai tarptautiniuose konkursuose laimėjo daugybę apdovanojimų.
Grandiozinė 7 metų programa, skirta SSRS ekonomikos plėtrai, deklaruota 21-ame Komunistų partijos suvažiavime, pareikalavo naujų pastangų iš propagandinių plakatų kūrėjų. Spalvingi ir vizualūs plakatai turėjo motyvuoti darbo liaudį vykdyti partijos planus naujose agrokultūros bendruomenėse ir šlovinguose statybų projektuose.
Parengė Karolina Augevičiūtė
