Prieš 80 metų, 1935-ųjų rugsėjo 21-22 d. JAV oro pajėgų atsargos karininkas F.Vaitkus perskrido Atlantą vienmotorius lėktuvu „Lituanica II“ ir nutūpė Balinrobo laukuose Airijoje, nepasiekęs savo kelionės tikslo Kauno. Tai buvo šeštasis vieno žmogaus skrydis per Atlantą pasaulio aviacijos istorijoje ir pirmas, atliktas nepalankiomis oro sąlygomis.
Čikagoje gyvenantis istorikas Ernestas Lukoševičius bandė suprasti, kodėl žlugo idėja pervadinti Zuoknių oro uostą.
– Praleidome progą priminti pasauliui apie mūsų didvyrį. Tokių garsinančių Lietuvą pasaulyje didvyrių mes turime ne tiek daug.
Karo muziejuje susirinkę kariškiai irgi stebėjosi, kodėl F.Vaitkus užmirštas -- juk tai ryški figūra aviacijos istorijoje, – sakė E.Lukoševičius.
- Kodėl, jūsų nuomone, F.Vaitkus lietuviams svetimas?
– Mes labai gerai žinome prieš tai skridusius Seponą Darių ir Stasį Girėną. Jie ne tik buvo pirmieji, bet dar ir žuvo -- mes, lietuviai, mėgstame tokius didvyrius.
F.Vaitkus tarsi liko S.Darius ir S. Girėno šešėlyje. Antrųjų mes nemėgstame.
Kodėl nesidžiaugiame, kai mūsų krepšininkai gauna sidabro medalius?
- Bet S.Darius ir S.Girėnas irgi buvo JAV piliečiai, pritapę toje šalyje? Jų laidotuvėse Kaune dalyvavao JAV ambasadorius, juos laidojo su JAV vėliava.
– F.Vaitkus buvo labiau amerikietis, todėl mažiau suprantamas. Jis buvo gimęs jau JAV, su lietuviais mažai ką bendro turėjo.
Bet jis gimė Čikagoje lietuviškoje šeimoje -- garsiajame skerdyklų rajone Bridžporte, kur gyveno pirmieji lietuvių emigrantai. Abu tėvai – išeiviai iš Lietuvos.
Kiek žinau, šeimoje kalbėjo lietuviškai. Po to mokėsi Kalifornijos aviacijos mokykloje, vedė amerikietę ir lietuviškai beveik nebekalbėjo. Tiesa, atskridęs į Kauną jis sakė kalbas lietuviškai. Savo testamente, kurį parašė prieš skrydį, laikė save lietuviu ir tuo didžiavosi.
- Ar tai amerikietiška pasaka – žmogus iš pačių apačių prasimuša į viršūnes?
– Galima sakyti ir taip. Kilęs Iš žemiausių emigrantų skluoksnių padarė puikią karinę karjerą -- ją baigė turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį, kariavo ne tik Antrajame pasauliniame bet ir Korėjos karuose.
Studijavo filosofiją, turėjo lėktuvų konstravimo inžinieriaus diplomą. „Boeing“ kompanijoje buvo vyriausias lakūnas bandytojas.
- Kas jį paskatino pakartoti S.Dariaus ir S.Girėno skrydį?
– Kai JAV lietuviai nusprendė pakartoti tragiškai pasibaigusį S.Dariaus ir S.Girėno žygį ir pradėjo ieškoti piloto – F.Vaitkus nebuvo pirmas, į kurį jie kreipėsi. Iš pradžių turėjo skristi Juozas Janušauskas.
- Kodėl netiko pirmas?
– Jis reikalavo daugiau, nei lietuviai galėjo duoti. Tai buvo suamerikonėjęs lietuvis, siekęs ne tik garbės, bet ir pelno. Niekas Amerikoje nedirba veltui, bet jo sąlygos buvo neįvykdomos.
Pavyzdžiui, jis reikalavo mokėti po 100 dolerių per mėnesį, jei skrydis atidedamas. Be to, savo pavardę trumpino Jozeph R.James, o lietuviai reikalavo vadintis Janušausku.
Tada buvo pradėtos derybos su F.Vaitkumi ir buvo sudaryta sutartis, kuri tenkino abi puses. Po skrydžio per Atlantą „Lituanica II“ turėjo atitekti F.Vaitkui -- tą lėktuvą Lietuvos valstybė vėliau iš jo išpirko.
- Kokie buvo F.Vaitkaus motyvai – patriotiniai ar finansiniai?
– Kaip pažiūrėsi. Manyčiau, kad patriotiniai ir finansiniai. Jaunas žmogus be abejo turėjo idealų, bet kas blogo norėti uždirbti pinigų?
Jei abi puses tai tenkina – kodėl ne? Juk viskas galų gale pasitarnavo Lietuvos šlovei. Tai kodėl dabar turėtume pergyventi, kad jam per daug ar per mažai sumokėjo?
- Kaip JAV lietuviai mini F.Vaitkaus skrydį?
– Bandėme pakabinti atminimo lentą gatvėje, kur F.Vaitkus gimė – dabar ta gatvė vadinasi „Lituanica“.
Žinome namą. Bet atvirai pasakysiu: JAV paženklinti namą – daug biurokratinių problemų. Didžiausia bėda – ne gyventojų ir miesto valdžios sutikimas.
Lenta paženklintą namą parduoti būna keblu, todėl savininkai nelabai nori tokių lentelių įsileisti. Nepavyko paženklinti ir namo netoliese, kur gyvena JAV lietuvė.
Po to Bridžporte suradome skverelį, kuris priklauso miestui. Nutarėme bandyti toje vietoje pritvirtinti lentelę F.Vaitkui.
Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje pateikė pasiūlymą, kad Šiaulių oro uostas būtų apvadintas F.Vaitkaus vardu. Čia dislokuoti NATO lėktuvai. F.Vaitkus – JAV karininkas, Antrojo pasaulinio karo veteranas, vienas oro pašto pionierių, Šiaulių krašto žmogus.
Jei Amerika – mūsų strateginės sąjungininkė – tai F.Vaitkus yra puiki figūra.
Be to, jo pavardė lengvai ištariama.
Bet prieš dvejus metus gavome ministro Krašto apsaugos ministro Juozo Olekos laišką, kad F.Vaitkus jau įamžintas-- jis turėjo omeny gatves, vietoves.
Seimo narys Valentinas Mazuronis siūlė Šiaulių civiliniam oro uostui suteikti F.Vaitkaus vardą. Tarybos nariai – kairieji ir dešinieji – balsavo prieš. Esą, vardo pakeitimas brangiai kainuos Šiaulių miestui.
Mes, išeiviai galėtume surinkti pinigų ir padėti Šiaulių miestui! Padarytume vajų ir padėtume pervadinti oro uostą.
