1. Lietuva. Vienintelėje Lietuvos saloje – Rusnėje – statula Mahatmai Gandhiui buvo atidengta 2015 m. spalį. Tikimasi, kad jos pasižiūrėti trauks ne tik lietuviai, bet ir salą pamėgę turistai. Statuloje Mahatma Gandhis vaizduojamas su savo geriausiu draugu žydu architektu Hermanu Kalenbachu, kuris Rusnėje praleido savo vaikystę. Vasaras saloje H.Kalenbachas leisdavo iki pat universiteto baigimo. Netgi biografai vieną knygos apie jį skyrių pavadino „Nuo Rusnės iki Johanesburgo“.
1896 m. H.Kalenbachas persikėlė į Pietų Afriką, kur susipažino su Mahatma Gandhiu ir jie tapo artimi draugai. Architektas iš Lietuvos padarė didelę įtaką Mahatmos Gandhio polinkiui pirmenybę teikti dvasiniams, o ne materialiems dalykams. Nors gyventi į Lietuvą nebegrįžo, H.Kalenbachas ir vėliau lankydamasis Europoje dažnai užsukdavo į Rusnę.
2. Taika. Mahatma Gandhis labai vertino rašytojo Levo Tolstojaus pacifistines idėjas ir jo Vakarų civilizacijos kritiką. Kartu su H.Kalenbachu Indijos politinis lyderis parašė laišką L.Tolstojui ir gavo rašytojo sutikimą savo kuriamą sodybą pavadinti Tolstojaus vardu. Sodyba Pietų Afrikoje trejus metus veikė kaip mokykla – įvairiausių konfesijų piligrimų svečių namai.
3. Oponentai. Jungtinės Karalystės premjeras, vienas įtakingiausių XX a. politikų Winstonas Churchilis nekentė Mahatmos Gandhio ir pasisakė prieš Indijos nepriklausomybę. Kai Mahatma Gandhis pradėjo taikią kovą dėl nepriklausomybės, W.Churchilis pasakė, kad „jį reikėtų surišti, paguldyti prie Delio vartų ir tegu dramblys jį sutrypia“. Kai 1943 m. Indijoje kilo badas ir britų pareigūnai prašė W.Churchilio neeksportuoti iš Indijos tiek maisto, jis priešinosi, sakydamas „jei jau ten toks badas, kodėl Gandhis vis dar nenumirė?“.
4. Gyvenimas kelyje. Mahatma Gandhis kiekvieną dieną nueidavo po 18 kilometrų. Per visą gyvenimą jo nužengtų žingsnių užtektų apeiti aplink Žemę du kartus. Jo ištikimiausia palydovė šiose kelionėse visuomet būdavo ožka, taip Mahatma Gandhis visuomet turėdavo šviežio pieno ir galėdavo pasistiprinti per ilgą kelionę.
5. Punktualumas. Mahatma Gandhis buvo labai punktualus ir itin vertino savo rankinį laikrodį – tai buvo vienas iš vos keleto materialių daiktų, kuriuos jis visada nešiojosi su savimi. 1948 m., kai jį nušovė, Mahatma Gandhis kaip tik dešimt minučių vėlavo į susitikimą. Jei būtų atvykęs laiku, Mahatma Gandhis galėjo likti gyvas. Tais pačiais metais nušovus Indijos lyderį nebuvo teikiama Nobelio taikos premija, komitetui nusprendus, kad nėra tinkamo gyvo kandidato.
6. Kuklumas. Sykį Mahatma Gandhis turėjo susitikti su Didžiosios Britanijos karaliumi ir į susitikimą atvyko dėvėdamas tik paprastą apsiaustą. Žurnalisto paklaustas, ar nesijaučia apsirengęs per menkai, Mahatma Gandhis atsakė: „Karalius dėvi tiek rūbų, kad pakaktų mums abiem“.
