Dauguma Sibire likusių tremtinių iš Lietuvos ar jų vaikai jau nešneka lietuviškai, tačiau puoselėja lietuvybę – mini valstybines šventes, lanko sekmadienines lietuvių kalbos pamokas.
Tiesa, per Rusijos televiziją nuolat girdėdami propagandą prieš Lietuvą, Vakarus ir Ameriką, kai kurie lietuvaičiai pamoralizuodavo, kaip negerai, kad Lietuva nusisuko nuo Rusijos.
„Dauguma lietuvių Sibire gyvena mišriose šeimose, daugelis nebemoka lietuviškai, žiūri tik rusiškas žinias, kur nuolat pumpuojama, kokie Vakarai ir Amerika blogi. Net jaunimas, kuris turi galimybę informaciją gauti internetu ir ne tik rusų kalba, ir tie pateisina prezidento V. Putino veiksmus. O tie, kas mąsto kitaip, apie tai kalbėti nedrįsta, nes bijo, kad išgirs specialiosios tarnybos ir turės nemalonumų“, – pasakojo reportažus iš Sibiro rengusi reporterė Aušrinė Ionovienė. Žurnalistė pridūrė, kad nemažai lietuvių savo automobilius puošia Georgijaus juostelėmis. Tačiau Sibire šis simbolis nėra siejamas su Ukrainos įvykių kontekstu.
Žurnalistai ekspediciją į Sibirą vadino kelione laiku – miestuose gausu paminklų Leninui, Stalinui, o viešbučių personalas nevengia kaip sovietmečiu šaukti ant klientų. Labiausiai sovietmetį žurnalistei A. Ionovienei priminė būtent aptarnavimo kultūra: „Kartu kapelius Sibire tvarkęs klebonas Rimantas Gudelis ryte atėjo pusryčiauti į viešbučio „Ujut“ (lietuviškai „Jaukumas“) bufetą. Užmiršo akinius ir meniu neįskaitė, todėl paklausė, kokios košės yra. Vietoj atsakymo buvo apšauktas: „Koks skirtumas, kokia košė, sakyk, imsi košės ar ne?!“
Nors Sibire apima jausmas tarsi grįžus keliomis dešimtimis metų atgal, tačiau vietiniai itin kreivai į užsieniečius nežiūri. Nors A. Ionovienė pripažįsta, kad vienos pastabos sulaukė: „Kad esame iš Lietuvos, pasipiktinimo nesulaukėme. Tik viename kaime pensininkas pamokslą skaitė, kad turime į Rusiją atsigręžti, kad tai vienintelė teisinga ir gera valstybė pasaulyje, o visi Vakarai – supuvę.“
Kelionė po Sibirą žurnalistams baigėsi nemenku išbandymu – specialiosios tarnybos atėmė pasus ir surengė tardymą. „Spėjame, kad specialiosioms tarnyboms mus įskundė viena svarbias pareigas Rusijoje užimanti moteris, kai nesutikome su jos nuomone. Ulan Udė vietos paraigūnai atėmė mūsų pasus, surengė apklausą, į kurią kvietė po vieną“, – pasakojo A. Ionovienė ir pridūrė, kad iš nemalonios padėties juos ištraukė Karelijos lietuvių bendruomenės pirmininkė. Žurnalistai atsipirko administracinėmis baudomis ir galiausiai atgavo asmens dokumentus.
Sekite gyvąją istoriją naujienų ir pramogų portale lrytas.tv. Pristatome reportažų ciklą „Ekspedicija į Sibirą“. Kasdien reportažus žiūrėkite „Reporterio“ laidoje ir portale lrytas.tv.
