Suprasdama, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui didelę įtaką darys tarptautinė padėtis ir didžiųjų valstybių pozicija Lietuvos valstybingumo klausimu, LGT užmezgė glaudžius ryšius su JAV valdžios institucijomis siekdama užtikrinti jų paramą Lietuvos nepriklausomybės atstatymui.
1940 m. spalio 15 d. LGT delegaciją priėmė JAV Prezidentas Franklinas Rooseveltas, kuris patikino, kad Lietuva bus laisva, o JAV laikysi liepos 23 d. išsakytos oficialios valstybės pozicijos nepripažinti Baltijos šalių okupacijos. JAV pozicija dėl Lietuvos sovietinės okupacijos nepripažinimo, 1942 m. sausio 1 d. Jungtinių Tautų Deklaracijoje ir 1945 m. birželio 26 d. Jungtinių Tautų Chartijoje nustatytas tautų laisvo apsisprendimo principas teikė lietuvių išeivijai vilčių, kad pasaulio bendruomenė palaikys lietuvių tautos laisvės siekius, o Vakarų valstybės gins Lietuvos nepriklausomybę. Tai skatino suaktyvinti Lietuvos vadavimo veiklą.
Pokario metais į Lietuvos laisvinimą įsitraukė 1945 m. Vokietijoje atsikūręs Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK), 1951 m. įsteigtas Lietuvos laisvės komitetas (LLK) ir kt. užsienio lietuvių organizacijos. XX a. 6-jo dešimtmečio pradžioje aiškėjant, kad Lietuvos išlaisvinimo procesas užtruks, pagrindinės JAV veikusios Lietuvos vadavimo organizacijos – ALT, LLK ir VLIK – susitelkė, kad į tarptautinį lygmenį iškeltų Lietuvos laisvės bylą.
Siekiant koordinuoti Baltijos tautų išlaisvinimo pastangas, LLK kartu su atitinkamais estų ir latvių komitetais 1952 m. įsteigė Baltijos valstybių laisvės tarybą (BVLT), ALT kartu su Amerikos latvių ir estų organizacijomis 1962 m. įkūrė Jungtinį Amerikos baltų tautinį komitetą (JABTK). Šios organizacijos tarptautiniu lygiu kėlė Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo klausimą.
Atsiliepdama į BVLT 1960 m. manifestą dėl Baltijos šalių sovietinės okupacijos, Europos Tarybos Patariamoji Asamblėja 1960 m. priėmė rezoliuciją dėl prievartinės Baltijos valstybių aneksijos.
Lietuvos ir kitų okupuotų Baltijos tautų laisvinimo organizacijos ypač stengėsi iškelti Baltijos šalių laisvės bylą Jungtinių Tautų Organizacijoje. 1961 m. lietuvių, latvių ir estų išeivijos veikėjai Los Andžele įsteigė Rezoliucijoms remti komitetą (RRK), kuriam pirmininkavo Leonardas Valiukas (1920–1955).
Komitetas ketino pasiekti, kad JAV Kongresas priimtų Baltijos tautų laisvę palaikančią rezoliuciją, JAV Vyriausybė jai pritartų ir Baltijos šalių laisvės byla būtų iškelta Jungtinėse Tautose. RRK parengė ir 1961 m. vasario 6 d. įteikė JAV Senatui, o vasario 9 d. – Atstovų Rūmams raginimus priimti rezoliuciją, palaikančią Baltijos tautų laisvės siekius.
Rezoliucijos priėmimas užtruko net 5 metus. 1963–1964 m. RRK įteikė JAV Senatui ir Atstovų Rūmams net 73 pakartotinius raginimus priimti rezoliuciją, surinko ir į Kongresą išsiuntė apie 1,5 mln. rezoliuciją palaikančių laiškų. Į rezoliucijos palaikymo sąjūdį įsitraukė nemažai Baltijos šalių laisvinimo organizacijų, jį rėmė įtakingi Amerikos politikos ir visuomenės veikėjai, tarp jų: senatorius Thomas Henry Kutchelas, kongresmenai Glenardas Paulas Lipscombas, Johnas Stephenas Monaganas, Edwardas Josephas Derwinskis, būsimasis JAV Prezidentas Richardas Milhous Nixonas.
Agituojant už rezoliuciją buvo surengta daug susitikimų su JAV visuomene ir mitingų. 1965 m. birželio 13 d. Vašingtone BVLT ir kitos laisvinimo organizacijos surengė mitingą, skirtą rezoliucijai palaikyti ir Baltijos šalių sovietinės okupacijos 25-osioms metinėms paminėti. 1965 m. lapkričio 13 d. Niujorke apie 14 tūkstančių lietuvių, latvių ir estų jaunuolių organizavo demonstraciją – „žygį į Jungtines Tautas“, kurioje reikalavo Jungtinių Tautų Organizacijoje svarstyti Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo klausimą.
1965 m. gegužę JAV Kongreso Atstovų Rūmų Užsienio santykių komiteto Europos pakomitetis atliko kongresmenų ir Baltijos tautų laisvinimo organizacijų atstovų apklausas, po kurių kongresmenas Johnas Stephenas Monaganas pateikė rezoliuciją Nr. 416 (H. Con. Res. 416). JAV valstybės departamentui pritarus, ši rezoliucija buvo pateikta Atstovų Rūmams svarstyti.
1965 m. birželio 21 d. JAV Kongreso Atstovų Rūmai vienbalsiai priėmė Baltijos šalių laisvę palaikančią rezoliuciją Nr. 416, kurią 1966 m. spalio 22 d. vienbalsiai patvirtino Senatas. Rezoliucijoje, atsižvelgus į Jungtinių Tautų Chartijos pricipus, tautų laisvo apsisprendimo teisę, Sovietų Sąjungos karine jėga atimtas Baltijos tautų teises, JAV Vyriausybės vykdytą nuoseklią ir tvirtą Baltijos tautų laisvo apsisprendimo ir nepriklausomybės siekių palaikymo politiką, JAV Prezidentas buvo paragintas atkreipti pasaulio opinijos dėmesį Jungtinių Tautų Organizacijoje ir kituose tarptautiniuose forumuose į Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautų laisvo apsisprendimo teisės paneigimą ir, pasitelkiant pasaulio opinijos galią, padėti Baltijos tautoms atkurti savo teises.
Rezoliucijos priėmimo metu RRK ir kitos Baltijos tautų laisvinimo organizacijos ėmėsi žygių įtikinti JAV valstybės departamentą iškelti Baltijos šalių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. 1965 m. birželio 23 d. Jungtinio Amerikos baltų tautinio komiteto (JABTK) susitikime su JAV valstybės sekretoriumi buvo išreikštas JAV pritarimas Baltijos tautų laisvės siekiui.
Tačiau buvo išsakyta mintis, kad dėl tuo metu vyraujančių politinių jėgų santykio Jungtinių Tautų Organizacijoje nėra tikslinga kelti Baltijos šalių klausimo, nes jų laisvei nepritartų daugelis organizacijos narių. Atsižvelgus į tai, RRK apsisprendė nespartinti Baltijos laisvės bylos kėlimo akcijos. RRK ir kitų laisvinimo organizacijų pastangos buvo sutelktos į tai, kad tarptautiniu lygiu nuolat priminti Baltijos kraštų okupaciją, skleisti okupuotų tautų išlaisvinimo idėją ir reikalauti Baltijos valstybių nepriklausomybės atstatymo.
Nors rezoliucijos judėjimas nepasiekė galutinio tikslo – iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinių Tautų Organizacijoje, jis įnešė reikšmingą indėlį į Lietuvos ir kitų Baltijos tautų išsivadavimo judėjimą. Rezoliucijos sąjūdis sutelkė lietuvių išeivijos organizacijas ir Baltijos šalių politines jėgas, išplatino tarptautinėje bendruomenėje Baltijos laisvės idėją, įtraukė Baltijos laisvės bylą į tarptautinę politinę darbotvarkę. JAV Kongreso rezoliucija Nr. 416 buvo vienas didžiausių Lietuvos laisvinimo sąjūdžio Vakaruose laimėjimų, į JAV politikos ir tarptautinę plotmę iškeliant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimą. Panaudota literatūros sąrašas:
BANIONIS, Juozas. Lietuvos laisvinimas Vakaruose, 1940–1975. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2010, 492 p.
JONAS JUTKEVIČIUS. Monagan rezoliucijos istorija [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. liepos 4 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.partizanai.org/index.php/i-laisve-1967-40-77/1464-monagan- rezoliucijos-istorija>
