Parodoje pristatoma SLA archyve saugoma unikali medžiaga, atspindinti organizacijos veiklos evoliuciją nuo jos įkūrimo 1886 metais. SLA pradžia siejama su dr. Jonu Šliūpu ir jo redaguotu laikraščiu „Lietuviškas balsas“, mat jo bendraminčių rate gimė naujos organizacijos idėja.
Yra keletas svarių priežasčių kodėl paroda „Tėvynė“ yra reikšminga būtent šiandien.
2018 metų vasario 16 dieną Lietuva švęs savo nepriklausomybės šimtmetį, o SLA organizacija buvo viena iš šios nepriklausomybės idėjinių-finansinių ramsčių. Kita – tai, kad šiandien ši organizacija yra seniausia vis dar veikianti Amerikos lietuvių draugija.
[[ge:lrytas:lrytas:1939162]]
Na ir galiausiai – tai, jog paroda vyks SLA organizacijos širdyje – 307 W. 30th Street NY, NY – pastate, kuris 1910 metais tapo draugijos būstine bei laikraščio „Tėvynė“ raštine ir spaustuve.
„Tauta, nežinanti savo istorijos, pasmerkta išnykti,“ – rašė pirmosios lietuviškos Lietuvos istorijos autorius Simonas Daukantas.
Archyvinių dokumentų eksponavimas, tai lyg XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios šeimyninio albumo vartymas. Už kiekvieno objekto slypi istorija, už kiekvieno veido – vardas.
Pirmoji emigracijos banga į JAV patraukė dėl represinės carinės Rusijos politikos, kalbos, religijos ir žodžio laisvės draudimų, dėl Pirmojo pasaulinio karo negandų ar tiesiog laimės ir ekonominio gerbūvio siekimo. Atvykę svetimon šalin naujieji emigrantai, ilgėdamiesi tėvynės, savo trobos dūmo kvapo, savos kalbos skambesio, savų tradicijų ir papročių, pradėjo vienytis į mažesnius ar didesnius susivienijimus. Vienu jų ir tapo SLA – tarsi naujaisiais namais toli nuo namų.
Per savo ilgą istoriją organizacija išgyveno įvairiausių laikotarpių: buvo pakilimų ir nuosmukių, taikos ir pykčių. Nuomonių skirtumai ženklino modernėjančios, laisvos visuomenės brandą. Naujos tėvynės suteikta laisvė rinktis skatino nuomonių ir veiksmų pliuralizmą.
Taip XX amžiaus pradžioje JAV atsirado dvi didelės organizacijos: „Susivienijimas Lietuvių Amerikoje“ (SLA) ir „Susivienijimas Lietuvių Romos Katalikų Amerikoje“ (SLRKA). Greta veikė ir daugybė įvairaus profilio mažesnių draugijų.
[[ge:lrytas:lrytas:1939163]]
Jos suvienijo jėgas po Antrojo pasaulinio karo, kai Lietuva buvo okupuota, o dalis jos tautos buvo priversta vėl pasitraukti į Vakarus. Šiandien vadinamoji DP (dipukų, perkeltų asmenų) generacija vis dar aktyviai veikia per savo vaikus ir anūkus skleisdama ir išlaikydama lietuvišką tapatybę Amerikoje. Tuo pačiu ji semiasi naujų idėjų ir padeda integruotis į pasaulinę visuomenę JAV gyvenantiems trečiosios bangos emigrantams.
Parodoje bus pristatyti įvairūs istoriniai artefaktai, liudijantys praeities realijas. Tai ir laikraščio „Tėvynė“ originalai, ir SLA draudiminiai blankai, organizacijos narių sąrašai, SLA originalūs organizacijos antspaudai, buhalterinės knygos, nuotraukos, vienetiniai klišių atspaudai iš išlikusių daugiau nei 2000 originalių laikraščio „Tėvynė“ plokščių.
Taip pat rodomi ir SLA spaustuvėje spausdinti leidiniai (kai kurie datuojami 1904 metais) bei jo knygyne išsaugotos knygos iš įvairių lietuviškų leidyklų JAV bei Lietuvoje. Taip pat korespondencija su SLA nariais, SLA jubiliejiniai albumai, kultūrinių renginių lankstinukai.
Parodoje bus parodytas Jono Meko filmas „Ar buvo karas?“ – apie lietuvių išeivijos gyvenimą 1950–1953 metais Amerikoje. Filmas – lietuviu kalba.
SLA buvo įsteigtas kaip draudimo kompanija, kuri ne tik gelbėjo tautiečiams nelaimės atveju, bet ir kaupė kapitalą. Šalia nario mokesčio rinkdavo „tautiškus centus“, iš kurių buvo leidžiamos knygos, suteikiamos moksleiviams paskolos ir stipendijos, perkamos žemės, statomos bažnyčios, steigiamos lituanistinės mokyklos, remiama švietimo veikla Lietuvoje, bei jos inteligentija. SLA lėšomis buvo išlaikomas vienas iš svarbiausių lietuviškų laikraščių „Tėvynė“. Bemaž amžių trukusi organizacijos veikla neleido pamiršti tėvynės.
[[ge:lrytas:lrytas:1939158]]
Šiandien SLA išgyvena transformacijos laikotarpį – atsisakyta šalpos funkcijos, 2015 metais įkurta „Sla307 Art Space“, kaip SLA meno skyrius, kurio misija: lietuviškos kultūros pristatymas Niujorko kultūriniame kontekste.
SLA susivienijimo durys atviros visoms lietuvių idėjoms Niujorke. Čia nuo 2015 metų surengtos lietuvių organizuotos ar su Lietuva susijusios parodos, paskaitos, koncertai, minėjimai, susitikimai, lituanistinės mokyklos baigiamasis egzaminas ir lietuvių liaudies šokių grupės „Tryptinis“ pasirodymas.
Susivienijime dirbantys savanoriai, ne tik užsiima minėta veikla, bet ir rūpinasi pastato rūsyje esančiu didžiuliu organizacijos archyvu bei biblioteka. Artimoje ateityje planuojama atnaujinti senosios būstinės fasadą bei išrūpinti pastatui kultūrinio paveldo („Landmark“) statusą. Tam reikia daug energijos bei resursų.
„Kiekviena tauta pasaulio istorijoje pasireiškia ir išlieka tiek, kiek ji yra davusi jos kultūrai ir pažangai. Savo ruožtu kiekviena tos ar kitos tautos istorinė asmenybė visada reiškia lygiai tiek, kiek ji atsimenama nuolatinėje tautos dabartyje, t. y. „čia“ ir „dabar“, nes, išskyrus „čia“ amžinąjį „dabar“, žmonija nieko niekada daugiau ir nėra turėjusi tik praeitį ir ateitį, tai yra tik nuolat josios atmintyje besikeičiančius vaizdinius, įsitikinimus, nuomones ir įvykius, kuriuos visada ir neišvengiamai nešiojasi savo kultūrinėje atmintyje, žengdama į tą nuolat tampantį „šiandien“ rytojų“. ( Jonas Balčius „Lietuvos lokaliniai tyrimai. 2005–2006 m.“).
[[ge:lrytas:lrytas:492300]]
