Dar studijuodami Vilniuje Vytenis ir Laurynas sulaukė pasiūlymo stažuotis Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) AMES mokslinių tyrimų centre JAV. Į Silicio slėnį patekusiems jauniesiems inžinieriams NASA kolektyvas parekomendavo paleisti pirmąjį lietuvišką palydovą, o kosmoso paslaugų bendrovė „NanoRacks“ pasiūlė ir palankią jo paleidimo kainą.
Lietuviai kartu su stažuotės vadovu Marcu Murbachu tuoj pat sukūrė palydovo paleidimo planą. „Pagrindinius punktus susirašėme ant popierinės servetėlės sėdėdami kavinėje – koks bus biudžetas, kiek žmonių dirbs, koks misijos tikslas, koks bus palydovo pavadinimas. Tuo metu viskas atrodė kaip iš fantastinio filmo“, – lemtingą susitikimo akimirką prisiminė V. Buzas.
Pagarba lietuvių lakūnams
Lietuvių inžinieriai nutarė, kad palydovą paleisti į kosmosą vertėtų minint lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-metį. Tad nieko nelaukdami pirmuosius komponentus palydovui mokslininkai pradėjo gaminti dar JAV vykusios stažuotės metu – 2012 metų liepą.
Į Lietuvą rudenį grįžę vaikinai subūrė komandą – prasidėjo intensyvi finansavimo paieška, bendradarbiavimas su universitetais ir palydovo gamyba. Tačiau dėl nenumatytų sunkumų ir atsiradusios konkurencijos palydovas buvo paruoštas paleisti tik 2014-ųjų sausio 9 dieną.
Vienu metu – du lietuviški palydovai
„LituanicaSat-1“ į kosmosą išsiųstas iš Volopo salos Virdžinijos valstijoje (JAV) įsikūrusio skrydžių centro. Į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) palydovą erdvėlaivyje „Cygnus“ nugabeno raketa nešėja „Antares“.
Palydovas buvo paleistas ir Žemės orbita pradėjo skrieti vasario 28-ąją. Tuo pačiu metu misiją pradėjo ir kitas lietuvių palydovas „LitSat-1“, sukurtas Kauno technologijų universiteto mokslininkų, bei trys užsienio šalių palydovai.
Pirmuosius „LituanicaSat-1“ signalus užfiksavo mokslininkai Vokietijoje. Netrukus ryšys buvo užmegztas ir su Lietuva. Dėl specifinės palydovo skridimo trajektorijos pirmasis signalas Lietuvoje nebuvo stiprus, tačiau vėliau buvo geriau girdėti ir Morzės abėcėlės kodas, ir garso įrašo transliacija.
Brangi įranga ir prezidentės linkėjimai
Palydovas „LituanicaSat-1“ tebuvo vos 10 cm kubas su keturiomis antenomis, svėręs 1 kg 30 g. „Bet jis labai išvaizdus ir prikimštas įvairiausios ryšio įrangos, o visas jo korpusas buvo padengtas melsvais blizgiais saulės energijos moduliais“, – džiaugėsi V. Buzas.
Nedideliame kubo formos aviacinio aliuminio lydinio korpuse buvo įrengtas radijo retransliatorius, sukonstruoti lietuviški saulės baterijų moduliai, brangios mechanikos dalys, raketų variklis, radijo švyturėlis bei įranga telemetriniams duomenims gauti. Per štai tokį palydovą radijo mėgėjai iš viso pasaulio galėjo užmegzti ryšį ir susikalbėti.
Pasinaudojant palydove esančiomis komunikacijos priemonėmis daugiau nei 1000 kartų išsiųsta dar Žemėje įrašyta garso žinutė nuo projekto globėjos prezidentės Dalios Grybauskaitės: „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“.
Pirmoji nuotrauka iš kosmoso – pro domofono akutę
Palydove įmontuota žemos rezoliucijos vaizdo kamera padarytos ir pirmosios lietuviškos nuotraukos iš kosmoso. Tiesa, inžinierius prasitarė, kad pats kameros lęšiukas palydove įtaisytas priėmus nestandartinį sprendimą.
„Pritaikėme plataus kampo lęšiuką nuo domofono kameros. Tuomet tik sukonstravome specialų korpusą“, – apie originalią idėją pasakojo mokslininkas.
Šia kamera iš viso padaryta 10 nuotraukų. „Pamenu, sėdėjau namuose Vilniuje, paspaudžiau kompiuteryje mygtuką ir po daugiau nei valandos jau parsisiunčiau „LituanicaSat-1“ palydovu darytą nuotrauką, kurioje užfiksuoti Altajaus kalnai Azijoje. Jausmas buvo fantastiškas“, – prisiminė palydovo autorius.
Po pirmojo signalo – 5 mėnesiai sunkaus darbo
Žemės orbitoje paleistas palydovas skriejo maždaug 420 km aukštyje apie 27 tūkst. km per valandą greičiu. Tai reiškia, kad aplink Žemę kosminis įrenginys apskrisdavo per kiek mažiau nei 1,5 valandos (galima palyginti – nuo Vilniaus iki Kauno palydovas nuskristų mažiau nei per 10 sekundžių). Tad penkis mėnesius trukęs palydovo stebėjimas vyko be pertraukų.
„Darbas vyko taip: 10 minučių kompiuteryje stebi palydovą, kol jis yra virš Lietuvos, tuomet valandą pasnaudi ir vėl keliesi stebėti, mat palydovas per tą laiką spėja apsisukti aplink Žemę. Be to, palydovo praskridimo grafikas buvo slenkantis atgal ir per misijos laiką pasislinko net per dvi paras. Pašėlęs gyvenimo laikotarpis tuo metu buvo“, – patirtais įspūdžiais dalijosi V. Buzas.
2014 metų liepos 28 dieną, 2358 kartus apskriejęs Žemės orbitą ir įveikęs apie 100 milijonų km, pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSat-1“ sudegė atmosferoje, tarp Kanados ir Pietų Atlanto vandenyno.
Tikslas – nutiesti kelią į kosmosą
V. Buzo teigimu, pirmojo lietuviško palydovo paleidimas turėjo ir praktinės, ir simbolinės prasmės. Tai, anot jo, leido pademonstruoti technologijas bei komunikacijas ir įgyti įvairios patirties. „Kone kiekvienas technologijų universitetas JAV yra paleidęs bent „CubeSat“ tipo palydovą. Tai padarėme ir mes. Įrodėme, kad Lietuva gali būti kosmine valstybe“, – aiškino mokslininkas.
Vėliau V. Buzas Vilniuje įkūrė palydovų komponentus gaminantį startuolį „NanoAvionics“, o šių metų birželio 23 dieną iš Indijos į kosmosą paleido savo antrąjį palydovą „LituanicaSat-2“. Jo tikslas – raketinio mikrovariklio bandymas bei žemutinės termosferos atominio ir molekulinio deguonies koncentracijos matavimai.
Lietuva iki šiol yra paleidusi tris palydovus – „LituanicaSat-1“, „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-2“. Šiuo metu „NanoAvionics“ kuria ketvirtąjį – jau kelis kartus didesnį ir pažangesnį – komercinės paskirties palydovą.
