Ne tik daugybė atnaujintų parkų ir aikščių pakvies turistus ir vietinius prasmingai ir aktyviai ilsėtis. Dešimtys bibliotekų ir muziejų, kultūros namų vilios į modernizuotas erdves ir ekspozicijas pažinti visos šalies ir savo regiono istorijos ir meno.
Pagražėję, tarsi atjaunėję miestų kultūros centrai mažus ir didelius, jaunus ir patyrusius ragins laiką leisti intriguojamuose renginiuose, o ne tik tarpuvartėse, baruose, virtuvėse. Keliolika apgriuvusių, apnykusių, apleistų dvarų ir bažnyčių tarsi prisikels iš pelenų – praeivių žvilgsnius atkreips nauju blizgančiu dažų sluoksniu, kvies užsukti edukacinių užsiėmimų afišomis.
Daugelyje šiuo metu nenaudojamų pastatų užvirs kultūrinis gyvenimas – skambės spektaklių žiūrovų juokas, aidės išmintingų lektorių balsas, žaižaruos kviestinių menininkų ir vietos išminčių diskusijos. Metų metus nepuoselėtos lauko estrados, žirgynai, istoriniai draustiniai taps patrauklūs ne tik vietiniams gyventojams, bet ir vilniečiams, kas žino, gal net ir emigravusiems tautiečiams.
Sakysite, kad visa tai – paistalai, nepamatuotos ambicijos, lakios vaizduotės vaisiai. Anaiptol. Jau 2020 metais net 57 šalies savivaldybėse bus pabaigti įgyvendinti daugiau nei šimtas projektų, kuriuos finansuoja Europos Sąjunga (ES).
Kultūros ministerijai prieš keletą metų pavyko išsiderėti, kad iš ES struktūrinių fondų Lietuvai skirto krepšelio 199 milijonai eurų pirmąsyk atitektų ir kultūrai – paveldo išsaugojimui ir pritaikymui visuomenės poreikiams bei pasenusių, poreikių jau neatitinkančių kultūros objektų modernizavimui.
2007–2013 metais ES skirtas finansavimas paveldo ir kultūros objektus pasiekdavo tik tokiu atveju, jei jie planuodavo savo veiklą pritaikyti turizmui. ES finansines injekcijas tuomet planavo Ūkio ministerija. Tuo tarpu 2014–2020 metų Lietuvai skirtame ES investicijų portfelyje atsirado vietos ir paveldo objektų kultūriniams poreikiams patenkinti. Tuos ES skirtus 199 milijonus eurų jau planuoja ir administruoja Kultūros ministerija.
Įdomu tai, kad nuo pat Lietuvos įstojimo į ES finansinėmis injekcijomis buvo pamaloninamas tik šalies turizmas, o ne kultūra. Tačiau mūsų šalies valstybės tarnautojams, būtent Kultūros ministerijos darbuotojams pavyko sukurti mechanizmą, kaip pasitelkus ekonomikos modelius įvertinti, pamatuoti kultūrą. Tas mechanizmas ES valdininkus įtikino, kad verta investuoti ne tik į turizmą, bet ir į paveldo pritaikymą kultūros poreikiams. Juo naudojasi ir kitos šalys.
Kokia to mechanizmo esmė? Įstaigos, teikiančios projektus ES finansavimui gauti, turi įrodyti, kad investicijos į kultūrą yra ne savitikslės ir, kad jos, tos įstaigos, turi pajėgumų įgyvendinti kokybinį šuolį. Jos privalo pateikti pagrįstus skaičius, kiek naujų lankytojų pritrauks ir kiek daugiau laiko lankytojai modernizuotuose objektuose praleis.
„Truputį baiminomės, kad mūsų šalies paveldo ir kultūros objektų darbuotojai gali pritrūkti idėjų, kaip vykdyti veiklas, turinčias ne tik kultūrinę vertę, bet ir prisidedančias prie bendro konkretaus miesto ar visos Lietuvos ekonominio augimo, bet iš gausių paraiškų supratome, jog lietuviai fantazijos iki šiol turi į valias“, – teigė Kultūros ministerijos Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Jautakis.
Apie pusė finansavimo sutarčių su projektų vykdytojais jau yra pasirašytos. Per kelis artimiausius mėnesius bus pasirašytos likusios sutartys su dauguma ES fondų investicijų nusipelniusių pareiškėjų iš 57 šalies savivaldybių. Tada darbai pajudės. Darbai, kurie Lietuvą pavers kitokia. Gražesne. Tvarkingesne. Patogesne. Įdomesne. Kitaip tariant, kultūringesne.
