Praėjusią savaitę viename Žaliakalnyje esančiame mediniame name buvo šventė. Čia visą savaitę vyko darbai, kurių metu buvo atnaujintos senos pastato medinės durys ir pagal seno lango, kurio nebuvo įmanoma restauruoti, pavyzdį pagamintas naujas medinis. Jį supa mediniai ornamentai, primenantys saulės spindulius.
Langas buvo įstatytas į tą pačią vietą ir vėl džiugina namo šeimininkę grafikę Aistę Ramūnaitę ir praeivius.
Medines namo detales restauravo Kauno kolegijos studentai. Tokį darbą juos pakvietė atlikti viešosios įstaigos „Gražinkime Kauną“ atstovai, kurie siekia, kad Kauno paveldas nesunyktų.
Studentams vadovavęs restauratorius Aurelijus Blažinauskas sakė, kad tai – išskirtinis atvejis. Iki šiol niekas nėra prašęs restauruoti tokių detalių kaip namus puošiančios stilizuotos saulės.
Vis dėlto Kaune pastatų su tokiais ornamentais yra. Ką jie kauniečiams reiškia?
Gyvena garsi grafikė
Žemuogių gatvės 2-ajame name, kur buvo atkurtas medinis langas ir restauruoti mediniai jį supantys stilizuoti saulės spinduliai, gyvena garsi grafikė A.Ramūnaitė.
Menininkė pasakojo, kad 1927 metais leidimą statyti namą gavo jos senelis Lietuvos kariuomenės kapitonas, Šaulių sąjungos štabo adjutantas Antanas Gedmantas ir močiutė Michaila Rusteikaitė-Gedmantienė. Gabus vyras buvo baigęs Valstybės teatro Vaidybos mokyklą, atnaujino Šaulių sąjungos teatro veiklą. Močiutė buvo pianistė.
Namo savininkai gyveno dalyje pastato, kitus kambarius nuomojo. Pirmame aukšte buvo parduotuvės.
„Parduotuvių patalpas nuomojosi tai lietuviai, tai žydai, tai vokiečiai. Vokiečių okupacijos metais, kai Kauno žydai buvo genami į getą, močiutė išgelbėjo ir į namus parsivedė 6 drauges žydes. Nors tuo metu parduotuvėje dirbo vokiečiai, ji drauges slėpė savo bute po lovomis“, – pasakojo A.Ramūnaitė.
Skatina skleisti gėrį
Paties namo šeimininko A.Gedmanto likimas susiklostė tragiškai. 1941 metais jis buvo suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, vėliau išvežtas Minsko kryptimi ir sušaudytas netoli Bihosavo stoties Baltarusijoje.
A.Ramūnaitė labai brangina senelių palikimą, jai patinka gyventi mediniame name.
„Jaučiu pareigą gerbti senelių palikimą, jį puoselėti. Man labai patinka ir pusapvalis langas su saulės spinduliais.
Manau, kad tokį simbolį ant savo namų turėjo su švietėjiška veikla, bendruomenės vienijimu per kultūrą susiję žmonės“, – sakė moteris.
Saulės simbolis ant namo menininkei simbolizuoja ir amžinąjį gyvenimo ratą.
„Kad ir kokios negandos užkluptų, turime spinduliuoti gyvenimą, šviesą, gėrį ir tuo dalintis su kitais. Kito pasirinkimo nėra. Šie saulės spinduliai man tai ir primena“, – sakė A.Ramūnaitė.
Restauravo pirmą kartą
Restauratorius A.Blažinauskas, kuris studentams padėjo darbuotis atkuriant medinio namo detales, pasakojo, kad pusapvalio lango rėmas buvo visai suiręs, todėl teko gaminti naują, bet tokios pačios formos.
„O aplink langą pritvirtinti saulės spinduliai buvo puikios būklės, nors namui – jau 90 metų. Tai labai nustebimo. Užteko nušveisti senus dažus ir juos vėl perdažyti geltonai“, – aiškino restauratorius.
Kauno kolegijos dėstytojas pasakojo, kad restauruoti ant namo fasado esantį saulės simbolį jam teko pirmą kartą. Restauratorius pastebėjo, kad ant kai kurių namų tokių simbolių Kaune dar yra, bet jie sparčiai nyksta.
„Tikiuosi, kad žmonės pamatys mūsų restauruotą saulę ir patys norės labiau saugoti savo medinius namus ir jų ornamentiką“, – vylėsi A.Blažinauskas.
Traukia praeivių dėmesį
Tokį patį simbolį – medinę saulę su stilizuotais spinduliais – galima aptikti ir ant Aguonų gatvės 11-ojo namo Žaliakalnyje.
Namo savininkas Mindaugas Kulevas pasakojo, kad medinuką pastatė greta gyvenęs caro laikų karininkas ir jį pardavė kitiems gyventojams. Matyt, jie ir pritvirtino lietuvišką simbolį. Sovietmečiu namas buvo nacionalizuotas ir labai apleistas.
Pastatą įsigijęs kaunietis jį remontavo ir svajoja restauruoti ir atkurti visą medinuko grožį.
Architektūrinė detalė – saulės simbolis – kauniečiui asocijuojasi su mūsų tautine kultūra, su geros energijos užtaisu. Į šį ornamentą dėmesį atkreipia nemažai praeivių.
„Tikiuosi, kad ir Lietuvoje, kaip Vokietijoje, Olandijoje ar Norvegijoje, gyventojams, įsikūrusiems autentiškuose senuose namuose ir juos prižiūrintiems, valstybė imsis padėti.
Nors tai privati nuosavybė, bet mediniai namai yra ir miesto, kultūros, architektūros istorija, todėl parama juos saugant reikalinga.
Tada dar smagiau būtų matyti, kad turistai grožisi ir šiuo namu, ir ant jo esančia saule“, – svarstė M.Kulevas.
Namą pastatė senelis
Namą, papuoštą dar viena žavinga medine detale, tik jau simbolizuojančia ne saulę, o pusmėnulį su spinduliais, galima aptikti Panemunėje, A.Smetonos alėjoje.
Vienoje iš 81-uoju numeriu pažymėto pastato dalyje gyvenanti Teresė Zubauskaitė pasakojo, kad dviejų aukštų medinį namą 1930 metais pasistatė jos senelis advokatas Kazimieras Zubauskas su žmona Barbora. Kaunietės senelis buvo ir Steigiamojo Seimo narys, Jachtklubo pirmininkas.
1941 metais senelis ir dabartinės namo savininkės tėvai buvo ištremti į Sibirą. Senelis po metų ten ir mirė.
„Tėvas iš tremties grįžo. Sovietmečiu name buvo šachmatų klubas, darželis.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę jį pavyko be didelių vargų susigrąžinti. 1994 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, bet dabar jo jau vėl reikėtų“, – svarstė T.Zubauskaitė.
Moteris sakė, kad bene prieš 10 metų pastatu domėjosi architektė Nijolė Lukšionytė.
Ji buvo surinkusi žinių, kad T.Zubauskaitės senelio šeima gyveno antrame namo aukšte ir mansardoje, o pirmame aukšte 3 kambarių butus nuomojosi majorai Jonas Liuga ir Stanislovas Uždavinys.
Mėnulyje buvo ir veidrodis
T.Zubauskaitės namas iš aplinkinių išskiria įstiklintomis verandomis, mansardos antstatu, langų įvairove ir, žinoma, pusmėnuliu su spinduliais.
Moteris pasakojo, kad tarpukariu į pusmėnulio vidų buvo įstatytas veidrodis. Toks ornamentas jai primena baltiškus motyvus ir yra tarsi namo apsauga.
„Prie namo dažnai ateina architektūros dėstytojai su studentais. Jie pastatą apžiūrinėja, aptarinėja. Man pačiai namas taip pat brangus, bet savo butą ketinu parduoti. Labai norėčiau, kad jį įsigytų žmogus, kuris taip pat vertina medinę architektūrą, ir namą atnaujintų, bet nesudarkytų“, – kalbėjo kaunietė.
Spindulių gali nelikti
Aukštaičių gatvėje vis dar galima pamatyti visą medinių namų lobyną.
Vienas jų pažymėtas 97-uoju numeriu. Tai 1930 metais statyta dviejų aukštų vila. Pastatas įdomus tuo, kad dekoratyvumu primena parodų paviljonus. Smailas jo frontonas dekoruotas spindulių motyvu ir primena Zakopanės stilių.
Vienas namo gyventojų sakė, kad pastatas netrukus bus remontuojamas.
„Gal neliks ir spindulių. Nors, tiesą sakant, jie gražūs, tuo namas išsiskiria iš kitų. Dar reikės pagalvoti, gal saulė ir liks“, – svarstė vyras.
Sunaikintų detalių jau gaila
Ant Aukštaičių gatvės 25-ojo namo taip pat yra saulės ir žvaigždės simboliai. Tokie mediniai ornamentai rėmina naujus pastato langus. Šiame pastate gyvenanti Violeta pasakojo, kad nuomojamų butų namas buvo statytas 1926 metais, bet išsamesnės jo istorijos neteko kur nors aptikti. Iš vyresnių kaimynų yra girdėjusi, kad jie čia jau gyveno Antrojo pasaulinio karo metais, pati moteris dviejų aukštų medinuke gyvena nuo 1967 metų.
„Kadaise medinių namo detalių nevertinome. Name pakeistos senos medinės durys, langai. Nebeliko ir buvusių langinių. Išliko tik mediniai pjaustiniai aplink langus, kurie primena saulės formą. Ant antro aukšto langų rėminimų išraižytos žvaigždės“, – rodė moteris.
Kaunietė sakė, jog pastaruoju metu, kai vis dažniau girdi, kad kauniečiai pradėjo vertinti medinę architektūrą, dabar jau gailisi, jog didesnės dalies medinio palikimo remontuojant namą neišsaugojo.
„Dabar jau norėčiau, kad namas būtų saugomas paveldo. Galėtume tuo didžiuotis. Likusios saulės ir žvaigždžių detalės labai patinka, jos yra tarsi laimės simboliai.
Vaikščiodama po miestą visada atkreipiu dėmesį į panašius namus“, – sakė Žaliakalnio gyventoja.
Saulė ir mėnulis buvo labai svarbūs
Janina Savickienė
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus vedėja
„Lietuvių medinėje architektūroje buvo naudojama paprasta geometrinių formų ornamentika. Ji labiau būdinga kaimiškajai architektūrai, bet iš kaimų gyventojams kraustantis į miestus ir naujose gyvenamosiose vietose žmonės atkartoja tą pačią ornamentiką ir simboliką.
Lietuviai savo namus puošė kelių rūšių ornamentais – naudojo augalų, gyvulių ar gyvūnų ir įvairius su kosmosu susijusius simbolius.
Saulė ir mėnulis žmonių gyvenime buvo labai svarbūs. Su jais jie kėlėsi ir gulėsi, pagal mėnulio fazes sėjo ir rinko derlių. Saulė ir mėnulis turėjo didelės įtakos gyvenimui, todėl jie ir buvo vaizduojami. Ši patirtis, kartu ir simboliai, buvo perduodama iš kartos į kartą.
Dabar mes linkę prisigalvoti ir daugiau reikšmių, ką gali simbolizuoti saulė, žvaigždės ar mėnulis, tai nėra blogai, bet ištakos slypi mūsų liaudies išmintyje ir patirtyje.“
