Filmo centre – fizikos superžvaigždės Stepheno Hawkingo (akt. Eddie Redmayne'as) ir jo pirmosios žmonos Jane (akt. Felicity Jones) meilės istorija. Jie susitinka Kembridžo universitete, kai S.Hawkingas dar yra visiškai sveikas, ir įsimyli vienas kitą praktiškai iš pirmo žvilgsnio. Tačiau netrukus, S.Hawkingui sulaukus vos 21 metų, jam diagnozuojama amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS), nuolat progresuojanti liga, kuri ilgainiui lems viso kūno paralyžių.
Gydytojų nuomone, S.Hawkingui liko gyventi ne ilgiau nei dvejus metus. Štai čia Jane priima nepaprastą sprendimą – nusprendžia likti kartu su Stephenu. Jie susituokia ir prasideda ilgas iššūkių ir pasiekimų kupinas santuokinis gyvenimas: Stephenas toliau tęsia fizikoje įsivyravusias konvencijas paneigiančius tyrinėjimus ir su Jane susilaukia trijų vaikų. Palaipsniui jis vis labiau praranda savo kūno kontrolę, todėl visas namų ūkis ir vaikų auginimo rūpesčiai tenka jo žmonai.
Nors pasakojimas apima keletą dešimtmečių, režisierius nesugeba perteikti laiko tėkmės. Tai, jog eina metai, matome iš filme atspindimų faktų: S.Hawkingas apsigina disertaciją, jo kūnas tampa vis labiau nesuvaldomas, susilaukia vaikų, jų amžius keičiasi, jis parašo knygą, etc. Tačiau iš esmės toks jo gyvenimo vaizdavimas primena „Wikipedia" teksto apie jį tiesioginį iliustravimą: vienas įrašas apie gyvenimo įvykį – tiesioginis atvaizdavimas kine. Sunku pasakyti, ką filmas perteikia tokio, apie ką neužtenka paskaityti pačioje „Wikipedia“.
Taip pat pažiūrėję filmą vargiai sužinosite ką nors esminio apie S.Hawkingo teorijas. Filme jos diskutuojamos paviršutiniškai – aišku, tai gana natūralu, nes kitaip žiūrovai nesuprastų filmo. Kita vertus, kiek keista tai, jog nėra parodoma, kaip S.Hawkingas iš esmės dirba, kaip atlieka savo skaičiavimus. Ar visas jo darbas paremtas spekuliacija? Filmo kūrėjai tarsi nusprendė, kad, pasakodami apie šią nepaprastą asmenybę, gali ignoruoti pačią jo nepaprastumo priežastį.
Iš esmės filme per daug ir nėra atskleidžiama S.Hawkingo asmenybė ar jo mąstymas. Kai po 25 metų santuokos jis nusprendžia palikti savo žmoną dėl slaugės, kuri ilgainiui tampa jo antrąja buvusia žmona, pats filmas mūsų tam neparuošia. Tai tiesiog dar vienas iliustruotas biografinis faktas.
Visas filmas yra pastatytas ant tos pačios konvencinės struktūros, kuri būdinga Holivudo mėgstamoms istorijoms apie įvairių iššūkių įveikimą ir žmogaus valios triumfą prieš likimo jam mestus išbandymus. Negana to, jame yra dar tokių filmams apie genijus būdingų klišių, kaip neisšprendžiamų lygčių įveikimas ant visiškai profesoriams nepriimtino popiergalio (šiuo atveju – pasenusio traukinių tvarkaraščio).
Tačiau filmą iš esmės gelbsti aktoriaus E.Redmayne'o vaidyba. Filmą žiūrime jau žinodami S.Hawkingo diagznozę ir likimą, tad jau pačioje pradžioje, vos išvydę S.Hawkingą laimingai skriejantį dviračiu universiteto link, imame ieškoti būsimos ligos pėdsakų. Panašu, kad per tokią prizmę ir aktorius nusprendė perteikti pamažu mokslininką išduodantį kūną. Ir ši transformacija yra daugiau nei įtikinama. Kita vertus, be fizinio sunykimo parodymo, scenarijus, išskyrus itin retas akimirkas, aktoriui suteikia mažai erdvės Stepheną perteikti kaip asmenybę.
Pažiūrėjus filmą kyla klausimas, kas iš jo liktų, jei pabandytume pamiršti tą faktą, jos jis paremtas tikra istorija. Tokiu atveju būtų sunku pasakyti, apie ką jis yra iš tiesų ir kokia tokios ekranizacijos prasmė. Po kelių metų šis filmas nugrims į užmarštį, iš kurios jį prikels nebent sudaromas sąrašas filmų, kuriuose klišėmis ir iš anksto numatyta struktūra ekranizuojamas genijų gyvenimas.
