Drąsus pasąmonės tyrinėtojas
Tris kartus „Oskarui“ už geriausią režisūrą nominuotam D.Lynchui kinas yra tartum žaidimas be taisyklių. Ekscentriško kūrėjo filmuose dingsta ribos tarp realybės ir iliuzijos, jis žongliruoja prasmėmis ir įvaizdžiais, eksperimentuoja žiūrovo suvokimu, todėl daugeliui jo filmai atrodo „keisti“, bet tuo pat metu – užburiantys.
Amerikos kino kritikė Paulina Kael filmo „Mėlynas aksomas“ recenzijoje cituoja D.Lyncho paveiktą žiūrovą: „Galbūt man ne viskas gerai, bet noriu tai pamatyti dar kartą.“
„Prie Davido Lyncho grįžti visada verta ir įdomu. Režisierių visada domino ne laikinos aktualijos, o pasąmonės gelmės. Čia glūdi jo kino universalumas ir neišsemiama interpretacijų galybė. Nepaisant pasaulinio kulto, reikia pripažinti ir jo reikšmę kino istorijoje – jis buvo tas, kuris pirmą kartą užbūrė Holivudą ir pasaulinę publiką eksperimentinio kino burtu“, – sakė viena iš festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytojų Aistė Račaitytė.
„Kino pavasario“ žiūrovai turės unikalią progą iš naujo pasinerti į D.Lyncho pasaulį žiūrėdai jo ankstyvuosius ir kultiniais tapusius filmus. Tarp jų – ir „BBC Culture“ apklausos metu pasaulio kritikų geriausiu XXI amžiaus filmu pripažintas „Malholando kelias“ (2001, „Mulholland Dr.“). Festivalio metu jis bus rodomas iš 35 mm juostos.
Laukia „Tvin Pykso“ tęsinys
Režisierius šiuo metu baigia montuoti naujas atgimsiančio serialo „Tvin Pyksas“ serijas. Iš nepanaudotų prologo scenų jis sulipdė filmą „Tvin Pyksas: Pradingę epizodai“ (2014, „Twin Peaks: The Missing Pieces“). Jį pirmą kartą Lietuvoje bus galima pamatyti festivalio „Kino pavasaris“ metu.
Programoje bus rodomas ir pirmasis režisieriaus pilnametražis filmas „Trintukagalvis“ (1976, „Eraserhead“), užtikrinęs jam kultinio režisieriaus statusą ir atvėręs kelią į Holivudą, „Auksine palmės šakele“ apdovanotas filmas „Laukinė širdis“ (1990, „Wild at Heart“) bei naujai restauruotos filmų „Mėlynas aksomas“ (1986, „Blue Velvet“) ir „Tvin Pyksas: ugnie, sek paskui mane“ (1992, „Twin Peaks: Fire Walk with Me“) kopijos.
Kino mėgėjai taip pat pamatys dokumentinį filmą apie patį kūrėją – „Davidas Lynchas: menininko gyvenimas“ (2016, „David Lynch: The Art Life“). Ši juosta supažindins su universalia muziko, dailininko, režisieriaus asmenybe, jo kūrybos procesu ir kartu su kūrėju ieškos atsakymo į klausimą – „iš ko gimsta menas?“.
Filmai – lyg geri eilėraščiai
„Kino pavasaris“ pagerbia pernai anapilin iškeliavusį kino poetą Abbasą Kiarostami pristatydamas nepamirštamus, didžiulę įtaką kino raidai tebedarančius iraniečio darbus – nuo užburiančio minimalistinio, „Auksinę palmės šakelę“ pelniusio epo „Vyšnios skonis“ (orig. „Ta'm e guilass“, angl. „Taste of Cherry“) iki paskutiniojo filmo – tylios, grakščios trumpametražės parabolės „Sugrąžink mane namo“ („Take Me Home“).
„Kinas prasideda D.W.Griffithu ir baigiasi A.Kiarostami“, – teigė prancūzų kino legenda Jeanas–Lucas Godard’as. Kino režisierius, fotografas, poetas A.Kiarostami padarė didžiulią įtaką tokiems kino kūrėjams kaip Martinas Scorsese ir Quentinas Tarantino. Vienintelis jo paties įkvėpimo šaltinis buvo pats gyvenimas.
A.Kiarostami filmai – tai realistinės parabolės apie žmogaus asmenybės raidą ir kelią. Jų herojai nuolat keliauja. Tai egzistencinis judėjimas nežinomybės keliu. Tačiau režisieriaus pasakojimai-kelionės neturi pabaigos, nes A.Kiarostami niekada nedaro išvadų. Tai jo filosofija.
Galbūt dėl šios kūrybinės nuostatos jis, skirtingai nei kiti talentingi Irano kino režisieriai, išvengė griežtos cenzūros ir suvaržymų savo šalyje, nors savo filmuose paliečia tokias draudžiamas temas kaip savižudybė, gyvenimo po mirties nebuvimas.
„A.Kiarostami kuriamas kinas – tarytum vidiniai kelio filmai. Kiekviena juosta – lyg nebaigta dėlionė, kviečianti žiūrovą patį susidėlioti trūkstamas dalis. Labai svarbi jo kūrybai senoji persų kultūra, literatūra ir poezija. Pastarąją režisierius ypač mėgo, tad nenuostabu, kad beveik kiekvienas filmas yra paremtas eilėraščiu ar net cituojamas.
A.Kiarostami kino forma taip pat primena gerą eilėraštį: kiekvienas kadras, personažas, tekstas, mizanscena yra išgryninti iki tobulumo. Jo filmai kaip eilėraščiai – esmės reikia ieškoti tarp eilučių, rime, skyrybos ženkluose ar net pavieniuose žodžiuose“, – kalbėjo „Kino pavasario“ meno vadovė Santa Lingevičiūtė.
„Kino pavasario“ žiūrovai šiemet turės galimybę dar kartą atrasti į kino istoriją įrašytus šiuos A. Kiarostami pilnametražius filmus:, „Pro alyvmedžius“ (1994, orig. „Zire darakhatan zeyton“, angl. „Through the Olive Trees“),“Vyšnios skonis“ (1997, orig „Ta'm e guilass“, angl. „Taste of Cherry“), „Vėjas mus nuneš“ (1999, orig. „Bad ma ra khahad bord“, angl. „The Wind Will Carry Us“), „Patvirtinta kopija“ (2010, orig. „Copie Conforme“, angl. „Certified Copy“), – dokumentinę juostą, sukurtą ilgamečio režisieriaus draugo ir kolegos Seifollah Samadiano „76 minutės ir 15 sekundžių su Abbasu Kiarostami“ (2016, orig. „76 Minutes and 15 Seconds with Abbas Kiarostami“) bei paskutinį trumpametražį filmą: „Sugrąžink mane namo“ (2016, „Take Me Home“).
Festivalio programos filmai: https://kinopavasaris.lt/lt/programa
