Pagrindinė knygos herojė, karjeros aukštumų pasiekusi ir sėkmės lydima mergina visą gyvenimą negali susitaikyti su tuo, kad jos nemylėjo tėvas. Tėvo nemeilė tokia skaudi, kad herojė Hedva nusprendžia jam atkeršyti.
Mergina leidžiasi į tėvo paieškas po visą pasaulį, kol galiausiai nusitaiko į konglomeratą „RIMI XXL“, manydama, kad tėvas – pagrindinis jo akcininkas. Negana to, sukurpia gudrų planą, kaip suvilioti savo netikrus brolius iš kitų santuokų ir taip atkeršyti jos nemylėjusiam tėvui.
Pasak knygos autorės, šios knygos tema – universali, nes pasaulyje yra daug tėvų paliktų vaikų, kurie visi kenčia, tačiau labiausiai tėvo netektis paveikia mergaites, nes jos, anot rašytojos, yra labiau pažeidžiamos.
„Mergaitės dažniau patiria nesaugumo jausmą ir mano, kad viskas susitvarkytų, jeigu turėtų jas globojantį tėvą. Kiek skausmingų barjerų reikia peržengti, kol mergaitė tampa savarankiška moterimi.
Kaip stipriai ir neadekvačiai reaguoja žmogus, turintis iliuzijų nors suaugęs susigrąžinti tėvo meilę. Tai – dalykai, kurie yra man labai svarbūs, nes ir aš esu išsiskyrusių tėvų vaikas. Tai – ne tik taikos paskelbimas bet kuriam tėvui, nepažinojusiam dukters, bet ir skausmingas teigimas, kad žaizdos gyja lėčiau, nei būtų galima manyti“, - sako rašytoja Audronė Urbonaitė.
Psichologės Editos Čekuolienės teigimu, knygos herojės tikslas – bet kokia kaina susigrąžinti tėvo meilę – prilygsta svarbiausiai gyvenimo misijai.
„Tai lyg negyjanti žaizda, aptemdanti realybę, kupina neapykantos, trikdanti bendravimą su aplinkiniais. Pagrindinė knygos veikėja produktyviausius savo gyvenimo metus iššvaisto savo skriaudėjui. Jai yra sunku priimti tėvą tokį, koks jis yra. Kas pasakė, kad tėvai privalo mus mylėti, suprasti, palaikyti? Tėvai mums jau įteikė didžiausią dovaną – gyvenimą“, - sako psichologė Edita Čekuolienė.
Pasak autorės, parašyti romaną šia opia tema, paskatino po daugelio metų atsinaujinusi draugystė su į Izraelį gyventi išvykusia klasės drauge.
„Verkiau, kai ji pasakojo, kaip visą paauglystę mintimis ir laiškais vaikėsi po pasaulį šeimą palikusį tėvą, Jis spjovė į savo dukters viltis, nes neturėjo laiko rūpintis tuo, ką ji jaučia. Žydiškumas man tarsi jausmų intensyvumo sinonimas. Man labai patinka temperamentingi žmonės. Ypatingai žavi žydų temperamentą atskleidžiantis bruožas – niekada nepasiduoti. Tuo pasižymi ir knygos veikėjos Hedvos charakterio bruožai – nė už ką nepasiduoti, pasiekti savo tikslą bet kokia kaina“, - mintimis dalijasi A.Urbonaitė.
Rašytoja numano, kad ši knyga labiau sudomins moteris, bet labai rekomenduotų paskaityti vyrams, nes nesubtiliai elgdamiesi su savo vaikais, jie tiesiog nepagalvoja, kad gali jų sielą sužeisti ilgam.
„Istorija tokia sentimentali, jog reikėtų ją uždrausti. Skiriu ją visoms mergaitėms, kurios savo tėvą pažinojo tik vaizduotėje“, - sako A.Urbonaitė.
Naujausią savo knygą „Žydiškų daiktų kambarys“ A.Urbonaitė pristatys vasario 20-23 dienomis vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje.
Audronė Urbonaitė – Vilniaus universitetą baigusi lituanistė, visą gyvenimą dirbusi redakcijose, rašytojos kelią pradėjo 2005 metais novelių romanu „Posūkyje – neišlėk“.
Už šią knygą autorei buvo įteikta Augustino Griciaus literatūrinė premija. Po septynerių metų, 2012 m., pasirodė didelio populiarumo sulaukęs romanas „Cukruota žuvis“.
Ši knyga 2013 m. vasarį buvo pristatyta tarptautinėje Taipėjaus knygų mugėje.
