Vaikams skirtų knygelių apie Kakę Makę bei Ferdinandą ir Pū kūrėją šiaulietę L.Žutautę jau ketvirtus metus lanko kūrybinė sėkmė. Prieš tiek laiko ji pradėjo kurti knygeles vaikams. Lina yra iš tų žmonių, kurie vieną rytą atsibudę supranta, kad tapo populiarūs.
- Kaip būdama dailininkė nusprendėte rašyti knygas vaikams? - pasiteiravau L.Žutautės.
- Pirmiausiai pradėjau iliustruoti knygas vaikams. Pirmoji buvo 2007 metais išleista Gendručio Morkūno „Grįžimo istorija“. Po to iliustravau ir daugiau lietuvių ir užsienio rašytojų knygų. O 2010 metais teko užrašyti istoriją apie Kakę Makę, kurią jau kelerius metus pasakodavau savo sūnui. Tuo metu buvo krizė, man atšaukė kelis užsakymus, todėl nusprendžiau įgyvendinti tai, apie ką seniai svajojau. Turėjau istoriją, turėjau didžiulį norą, todėl ir ryžausi išleisti paveikslėlių knygą vaikams.
- Kodėl būtent paveikslėlių knyga?
- Mano sūnui buvo treji metai, aš labai pasigedau tokio amžiaus vaikams taip reikalingų paveikslėlių knygų. Knygynuose jų nebuvo pirkti. Eidavau į padėvėtų drabužių parduotuves, ten kartais rasdavau tokių knygelių. Jas skaityti mums abiem labai patiko. Aš ir pati pasinerdavau į tą paveikslėlių pasakos pasaulį. Ir matydavau, kaip ji patinka mano vaikui. Abu pasinerdavome į piešinius, juos studijuodavome. Esu įsitikinusi, kad paveikslėlių knyga yra pirmasis žingsnis vaiką pritraukti prie knygos skaitymo.
- Kokie buvo tolesni žingsniai įgyvendinant svajonę?
- Internete radau instrukciją, kaip reikia rašyti paveikslėlių knygą. Svarbiausia, kas buvo nurodyta instrukcijoje, - kai viską parašai, pusę reikia išbraukti ir palikti tai, kas svarbiausia. Taip ir padariau. Todėl pirmojoje mano knygelėje apie Kakę Makę ir Netvarkos nykštuką yra tik 500 žodžių.
Savo pasiūlymą – pasakojimą apie netvarkingą mergaitę Kakę Makę ir Netvarkos nykštuką, kuris susirinko ir pasiėmė jos išmėtytus daiktus, nusiunčiau leidyklai „Alma littera“. Nusiunčiau ir dvi šio pasakojimo iliustracijas. Po dviejų valandų gavau leidyklos atsakymą, kad jie norėtų sudaryti kontraktą. Praėjus dviem dienoms, 2010 metų kovo 19-ąją, pasirašiau sutartį. Tą dieną laikau Kakės Makės gimtadieniu.
- Ar pirmoji išleista knygelė patiko vaikams?
- Ji buvo išleista 3000 egzempliorių tiražu spalio pradžioje. O iki Kalėdų jau visos knygos buvo išpirktos. Nebuvo ta knygelė reklamuojama, bet mamytės iš lūpų į lūpas perdavė vienos kitoms ir knygynuose jos žaibiškai neliko.
- Dabar jau išleidote tris knygas apie Kakę Makę“. Be pirmosios, dar yra „Kakė Makė ir pabėgusios ausys“, „Kakė Makė ir tamsa“. Bet šis personažas, atrodo, ima gyventi savo gyvenimą?
- Taip, Kakė Makė tapo prekės ženklu. Šio personažo vardu yra išleista lavinamųjų knygelių, skaitmeninė knyga, netrukus turėtų pasirodyti lėlė Kakė Makė.
- Vaikai tikriausiai laukia ir daugiau istorijų apie šią linksmą išdykėlę mergaitę, kurios tikras vardas yra Karolina, tik artimieji ją vadina Kake Make?
- Tokių pamokomų istorijų turiu daug. Jos iš gyvenimo. Pirmoji kilo iš nevilties, kai pati nebegalėjau namuose perlipti per išmėtytus žaislus. Bet nenoriu būti ta teta, kuri nuolat grūmoja pirštu ir liepia tvarkytis, pasitaisyti, klausyti. Todėl kuriu ir kitokias istorijas.
Jau išleistos dvi knygos apie Ferdinandą ir Pū, taip pat pasakojimas apie du paršelius. Pasakojimuose apie Ferdinandą yra ir mano pačios vaikystės išgyvenimų. O personažai įkūnija tam tikras žmogaus savybes, charakterius. Pavyzdžiui, pasipūtęs Ferdinandas, ežys Kanceliarijus, smulkusis verslininkas, turintis krautuvėlę. Tokių ferdinandų ir kanceliarijų galime kasdien pamatyti.
- Kuriate dar tik ketvirtus metus, išleidote šešias knygas. Vaikų literatūros premija nėra pirmasis jūsų kūrybos įvertinimas?
- Pernai „Ferdinandas ir Pū“ buvo pripažinta geriausia metų knyga vaikams ir paaugliams. O Prieš tai „Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas“ tapo geriausia knyga mažiausiam skaitytojui.
- Ką šiuo metu dirbate, be knygų rašymo?
- Nieko, rašau ir iliustruoju knygas vaikams ir iš to pragyvenu. Svarbiausia - esu laiminga darydama tai, apie ką visada svajojau.
