- Jūs seniai stebite islamiškojo ekstremizmo apraiškas ne tik musulmonų pasaulyje, bet ir Europoje. Ar jus nustebino terorizmo aktų Paryžiuje mastai?
– Ne. Mane nustebino, kad tai atsitiko taip vėlai. Tarptautinis islamizmas paskelbė karą Europai. Ir Prancūzija nuo jos įsitraukimo į karines operacijas Sirijoje pradžios yra pagrindinis taikinys.
- Pernai jūs išleidote naują romaną „2084“. Joje vaizduojamas baisus islamiško pobūdžio religinio totalitarinio režimo variantas. Ar jūs manote, kad iš tiesų Europoje gali būti įvestas toks islamistinis režimas?
–
Islamistai to bent jau siekia. Ir netgi jau padėtas pagrindas: islamo ekstremistų snaudžiantys ir aktyvūs tinklai, ištisa mečečių, bankų, prekybos firmų, švietimo įstaigų infrastruktūra. Jų strategija viena, ir dabar, manau, viskas vyks greičiau ir stipriau. Tačiau svarbu ir tai, kaip reaguos europiečiai. Dabar jie reaguoja greičiau nepatenkinamai.- Ar karo veiksmų Sirijoje ir Irake negalima vadinti deramu atsaku?
–
Žinoma, kad ne. Su idėjomis kovojama ne patrankomis. Maža to: taip tos idėjos tampa dar stipresnės. Su idėjomis reikia kovoti idėjomis, filosofija, demokratijos raida, nauju požiūriu į visuomenės gyvenimo sekuliarizaciją, musulmonų bendruomenių integracija į Europos visuomenę.- Ar jūs manote, kad Vakarai padarė klaidų ir netgi prisidėjo prie prievartos eskalavimo?
-
Taip, aš manau, kad Vakarų visuomenė deramai neįvertino musulmonų bendruomenių integravimo Europoje problemos. Vakarų šalyse manyta, kad tai bus paprastas procesas, vykstantis tarsi automatiškai. Juk Vakaruose žmonės gyvena demokratijos ir tam tikro komforto sąlygomis. Musulmonai irgi nori naudotis šiomis gėrybėmis. Tačiau musulmonų bendruomenės turi ir specifinių poreikių, kuriems nebuvo skirta pakankamai dėmesio, – poreikių, susijusių su musulmonų pasauliu. Šitai buvo pražiūrėta. Vakarai, kalbant be užuolankų, pasirodė ne geriausiai palaikydami diktatūras Artimuosiuose ir Viduriniuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje. Dabar Vakarų visuomenei tenka mokėti už tos netoliaregiškos politikos padarinius.– Kaip tampa džihadistais paaugliai iš Prancūzijos priemiesčių?
– Jie gyvena izoliuotose bendrijose. Tai viena svarbiausių priežasčių. Tai jauni žmonės, turintys kompleksų ir problemų. Jie jaučiasi nepatogiai, jie neturi darbo, negavo gero išsilavinimo. Jų gyvenamoji aplinka pilna prieštaravimų. Viena vertus, jie tarsi gyvena Europoje, antra vertus, juos daug kas sieja su jų tėvų istorine tėvyne. Mes turime kovoti su tokia izoliacija. Tiksliai nežinau kaip, bet privalome tai padaryti.
- Kai kas kalba, kad europietiškas vertybes apėmusi krizė ir kad tai taip pat gali kurstyti islamistų smurtą. Ką jūs apie tai manote?
– Taip, aš dėl to tikras. Mano požiūriu, Švietimo amžiaus filosofija, kuria Vakarai vadovavosi pastaraisiais šimtmečiais, pradėjo išsisemti. Pirma, Vakarai patys praranda pagarbą savosioms vertybėms, savajai Švietimo filosofijai. Antra, globalizacija trina vienos ar kitos šalies ypatybes ir bendrąsias žmogiškas vertybes pakeičia rinkos dėsniais – per vartojimą, pramogų industriją, vien materialinių poreikių tenkinimą.
- Jūs kalbate apie Švietimo amžių... Ar jūs manote, kad laisvės idėja praranda patrauklumą?
– Tam tikra prasme. Nebėra jokios laisvės. Mes gyvename kaip belaisviai griežtai sutvarkytose valstybėse, kurios materialinio aprūpinimo principus pavertė kertiniu savo politikos akmeniu. Globalizacija primeta mums rinkos dėsnius. Reklama ir rinkodara formuoja mūsų reflektinę elgseną. Laisvės nebėra. Visagalis ir visur esantis dėsnis varžo piliečių laisvę. Vienintelė mums likusi laisvė – laikytis vienų ar kitų nurodymų. Taip svarstydami musulmonai nutaria: užuot paklusus rinkai ir jos dėsniams, geriau laikytis religijos nuostatų. Juk religija žada rojų. Be to, džihadas suprantamas kaip nuotykis.
- Kaip manote, ar galima atkurti laisvės ir vakarietiškos pasaulėjautos vertybes?
– Be abejo. Musulmonų pasaulyje yra žodis, kurį jie kasdien kartoja ir kuris suteikia jiems jėgų: „nahda“. Jis reiškia Renesansą. Musulmonai nori, kad atsikurtų didžioji Arabų imperija, arabų musulmonų visuomenė, islamas ir kovinė dvasia. Manau, kad Vakarai turi pradėti procesą, kurį būtų galima pavadinti Renesansu, panašiu į tą, kuris vyko Europoje XV ir XVI amžiuose.
Naujasis Renesansas reikštų Švietimo idealų rekonstrukciją, atnaujinimą, atgimimą. Kad būtų galima tai įgyvendinti, reikėtų tam tikru mastu atmesti rinkos ir globalizacijos dėsnius. Galbūt reikės sukurti federacinę Europą, gerbiančią kiekvienos šalies savitumą, užuot viską standartizuojančią. Tai turi būti padaryta, bet, panašu, niekas to nedaro. Šviesuomenė, universitetų bendruomenės šiuo klausimu diskutuoja, tačiau ne politikai.
Musulmonų pasaulyje šis darbas jau dirbamas. Musulmonai, ko gero, jį dirba nevykusiai. Džihadistai tai daro šlykščiai. Tačiau Vakarai miega, snaudžia ant laurų, užuot galvoję apie ateitį – čia ir dabar.
Apie autorių
B.Sansalas gimė 1949 metais, jis – vienas garsiausių Alžyro rašytojų. Daugelį metų B.Sansalas savo romanuose ir esė kalba apie islamizmo pavojus. Už naująjį romaną „2084“ jam įteikta Prancūzijos akademijos premija.
Parengė Milda Augulytė
