Komisija pastebėjo, kad šis romanas sugrąžino trisdešimtmečių kartą prie literatūros, atspindi J. Ivanauskaitei būdingą pasaulėjautą ir padeda suprasti, kad ir kaip bekeistum pasaulio vietas, egzistencinis nerimas keliauja kartu ir nėra vietos, kur galėtum pasislėpti pats nuo savęs.
„Labai dėkoju už suteiktą premiją, kuri man labai daug reiškia todėl, kad J. Ivanauskaitė, tiek jos kūryba, tiek jos asmenybė man augant asocijavosi su laisve ir drąsa. Prieš ruošdamasi šiai kalbai perskaičiau prieš tai buvusių premijos laureatų suvestines ir, manau, kad kiekvienam iš mūsų J. Ivanauskaitė reiškia labai daug todėl, kad nėra turbūt daugiau rašytojų, kurie atspindėtų tiek
dievišką, tiek maištingą laikyseną, kas man Jurgoje labai patinka“, - atsiimdama premiją sakė G. Grušaitė.
Ji taip pat pridūrė, kad didelę įtaką jos kūrybai padarė J.
Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai.“
„Visai neseniai perskaičiau „Pakalnučių metus“ dar vieną kartą ir, manau, kad ši knyga yra geriausia, parašyta apie mano tėvų kartą. J. Ivanauskaitė yra gimusi panašiu metu kaip ir mano tėvai, todėl galvodama ir bandydama suprasti jų lūkesčius ir kokia buvo karta, kuri sukūrė šitą šalį, (skaičiau, - ELTA) „Pakalnučių metus“ ir tai man yra knyga, padedanti tai suprasti.
Rašydama „Stasį Šaltoką. Vieneri metai“ aš taip pat norėjau atspindėti savo kartos lūkesčius“, - atsiimdama premiją sakė G. Grušaitė.
Autorė taip pat kritikavo tai, kad J. Ivanauskaitės knygos nėra rekomenduojamų skaityti knygų sąrašą.
Komisijos narė Jūratė Čerškutė, įteikdama premiją, sakė, kad posėdis nusprendžiant, koks autorius turėtų gauti premiją, buvo lengvas, nes autorė atliepė J. Ivanauskaitės kūrybą, be to, jos pozicija ir laikysena taip pat verti apdovanojimo.
Kita komisijos narė Elžbieta Banytė sakė, kad skaitydama šią knygą dažnai atpažindavo save.
„Tiesą pasakius, šį romaną aš nusipirkau, nors paprastai
kritikai eina į leidyklas ir kaulija. Bet šį nusipirkau, nes ši
knyga yra svarbi. Per posėdį nekilo klausimų, ar ji turi būti svarbiausių literatūros kūrinių dvyliktuke.
Šiame kūrinyje mes save labai gerai atpažįstame, skaitydama šią knygą aš prisiminiau, kaip pamačiau dvesiantį šunį Rusijoje. Aš verkiau, kad jį reikia gelbėti, mano draugai sakė, kad aš išprotėjau, bet mes jį parsivežėme ir jis vėliau nudvėsė. Tai buvo viena tokių pirmųjų egzistencinių patirčių. Skaitydama šį romaną aš labai dažnai atpažinau save“, - sakė E. Banytė.
Šiemet premijai taip pat pasiūlyta Lina Buividavičiūtė
(eilėraščių knyga „Helsinkio sindromas“), Povilas Šklėrius (romanas „Mano tėvas, mano sūnus“), Rebeka Una (romanas „Šeštadienį, aštuntą valandą“) ir Tomas Vaiseta (romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“).
Komisiją sudarė Jūratė Baranova, Antanas Šimkus, J. Čerškutė ir E. Banytė.
J. Ivanauskaitės vardo premiją 2008 metais įsteigė J.
Ivanauskaitės kūrybos paveldo centras ir leidykla „Tyto alba.“ Tarp premijos laureatų yra Kristina Sabaliauskaitė, Rimvydas Stankevičius, Laura Sintija Černiauskaitė, Aušra Kaziliūnaitė, Rimantas Kmita ir kt.
Premija kasmet skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui, kurio per pastaruosius dvejus metus išleistas lietuvių literatūros kūrinys atitinka formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“
