Jonas Jackevičius gimė 1937 m. gegužės 02 d. Rokiškyje. 1955 m. baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Vilniaus Žirmūnų gimnazija, o 1960 m. – Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo Šalčininkų rajono laikraštyje, Knygų prekybos valdyboje, Mokslinių darbų koordinavimo komitete.
1964–1984 m. buvo Lietuvos televizijos laidų scenaristas, vedėjas, redaktorius, sociologinių tyrimų skyriaus vedėjas. Dėstė Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute, 1986 m. baigė žurnalistikos specialybės aspirantūrą. Jonas Jackevičius taip pat ir dailininkas. Spausdino savo kūrybą periodikoje, dalyvaudavo tapybos darbų parodose, buvo menininkų klubo „Plekšnė“ narys. Pats apipavidalindavo savo knygas, jas iliustruodavo piešiniais, tapybos darbais. Nuo 2000 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Jonas Jackevičius išleido devynis poezijos rinkinius: „Demono pašventinimas“ (1997), „Septyni kartai dviem galvoms“ (1999), „Ugnies šešėliai: eilėraščiai ir autoriaus tapybos darbų, piešinių ir koliažų reprodukcijos“ (1999), „Ženklai vertikalių šešėliuose“ (2000), „Geltonas vabzdys / The Yellow Insect“ (vertė J. Gliauberzonaitė, K. S. Keys, 2005), „Vabalas smegeninėje / A Bug in the Brain“ (vertė J. Gliauberzonaitė, K. S. Keys, 2007), „Vilnonis bliovikas“ (2013), „Obsesijos“ (2020), „Kokteilis iš spinduliuotės: poezija ir dailės kūriniai“ (2021).
Jono Jackevičiaus eilės – tikra rizika, be kurios, anot S. Kierkegardo, nebeliktų ir tikėjimo, – teigia kritikai, svarstydami, kodėl garbaus amžiaus žmogus neapsikentė ir ėmėsi plunksnos. Kai kas manė, kad galbūt jam pasirodė, jog lietuviškoj poezijoj trūksta siurrealizmo. Taigi rizikingose poeto metaforose virpa simboliai: sudžiovinta margaspalvė plaštakė, raguoti draugai, išsigimę girtuokliai ir mokslo šviesuoliai, beorės burnos, akyse šlama paukščiai, blyksi cikadų sparnelių šviesa, skėriai suskrudę keptuvėj.
Šios daugiau dailininko, o ne poeto vizijos nuolat vejasi besiniaukstančių būties šviesų vitražus, balzgani veidai blykčioja lyg pamėklės. Jonas Jackevičius iš kitų kūrėjų išsiskyrė tuo, kad atsikratė gražbyliavimo apie gėrį ir blogį, jo tekstuose, iš pirmo žvilgsnio šaltuose, frigidiškuose, į gyvenimo paviršių išplaukia tikrovės kontūrai.
Informacija apie tai, kur bus galima atsisveikinti su Velioniu, bus paskelbta vėliau.
