Nuo ketvirtadienio sostinėje esančiame Nacionaliniame dramos teatre pradedami rodyti „Kadedros” premjeriniai vaidinimai.
Just. Marcinkevičiaus 10-ies giesmių dramą režisavo O. Koršunovas su nuolatine komanda – nacionalinės trupės aktoriais, scenografu Vytautu Narbutu, kompozitoriumi Antanu Jasenka.
Jų kūrybos procesas užfiksuotas nuotraukose, kurias pamatys spektaklio žiūrovai.
Menininkai ir jų tikėjimas
Režisierius O. Koršunovas, atradęs Just.Marcinkevičių kaip didį dramaturgą, tiki, kad kuria visuomenei aktualų spektaklį apie svarbiausias vertybes.
Anot režisieriaus, kaip kadaise į Lietuvą grįžo Laurynas Stuoka-Gucevičius, įgijęs mokslus užsienyje ir atstatęs Katedrą, taip ir į šiandienę Lietuvą grįš svetur studijuojantys mūsų šalies laurynai ir šalyje darysis šviesiau.
Pagrindinį Lauryno vaidmenį O. Koršunovas patikėjo Mariui Repšiui. Režisierius tvirtina, kad šis jaunas aktorius ne tik talentingas, bet ir nepaprastai darbštus – tai esanti reta dermė. Vyskupą Masalskį vaidina Vytautas Anužis ir Dainius Gavenonis, o vyskupo ir Lauryno mylėtą Ievą Teresę – Monika Vaičiulytė ir Toma Vaškevičiūtė.
V. Narbutas užsiminė, jog „Katedros” scenografijoje bus daug simbolikos, bet nebus pačios Katedros, tik viena kolona. A. Jasenka kaip pagrindinį „Katedros” muzikinį motyvą žada raudą. Juk ir Just.Marcinkevičiaus dramoje nuolat minima moteris, kuri kas naktį rauda savo sūnaus, žuvusio po Katedros griuvėsiais.
Stebėjo repeticijų eigą
„Katedros” repeticijas nuo pirmųjų skaitymų fiksavo 34 metų fotografas T. Ivanauskas. Premjeros proga Nacionalinio dramos teatro fojė pradeda veikti fotoparoda, pasakojanti, kaip vyko kūrybos procesas.
T.Ivanauskas ne pirmą kartą bendradarbiauja su O. Koršunovu. 1999-aisiais, kai kūrėsi O. Koršunovo teatras, dvidešimtmetis Tomas buvo vienas iš nedaugelio šio teatro darbuotojų.
Tada jis turėjo daug pareigų – režisieriaus padėjėjo, reklamos vadybininko, literatūrinės dalies vedėjo. Asistuodamas O. Koršunovui, kai šis statė spektaklius „Shopping and Fucking”, „Ugnies veidas”, T.Ivanauskas matė teatro kūrybą iš vidaus ir visada gailėjosi, kad tas įdomus procesas žiūrovams lieka paslaptis.
Anuomet režisieriaus asistentas studijavo teatrologiją, bet darbai teatre jį traukė labiau. Pastarąjį dešimtmetį T.Ivanauskas organizavo renginius, parodas, ėmė fotografuoti juostiniais fotoaparatais ir daryti nespalvotas nuotraukas, o šiemet įstojo studijuoti dailėtyros.
Spalvos – nebūtinos
Iš 868 per „Katedros” repeticijas nufotografuotų kadrų parodai T.Ivanauskas atrinko apie 70. Visiems skirtingo formato vaizdams neužteko sienų, todėl dalis darbų eksponuojama ant atbrailos, juosiančios teatro fontaną. Tai pirmoji T.Ivanausko personalinė paroda.
„Užsimaniau užfiksuoti repeticijų procesą vos išgirdęs, kad O. Koršunovas statys Just.Marcinkevičiaus „Katedrą”. Mano mėgstama nespalvota fotografija labiausiai tinka”, – tikino T. Ivanauskas.
Repeticijas fotografuojantis žmogus nesijautė svetimkūnis, nes daugelis aktorių jam pažįstami iš anksčiau, o kiti jo taip pat neatstūmė. T.Ivanauskas su malonumu prisiminė, kad niekas iš aktorių per kelis repeticijų mėnesius neparodė priešiškumo.
„Vieni repetavo ir nekreipė į mane dėmesio, kiti kartais paleisdavo kokią draugiškai pašaipią repliką. O M.Repšys – unikalus, jis ir per repeticijas dirbo iš širdies, ir man rasdavo laiko papozuoti”, – kalbėjo T.Ivanauskas.
„Katedros” repeticijas atspindinti fotoparoda veiks iki sausio pabaigos. Bilietų į „Katedrą” neturintiems žiūrovams, norintiems apžiūrėti parodą, teatro durys atveriamos ateinantį pirmadienį, kai vyks oficialus T.Ivanausko parodos atidarymas.
Šalia veikianti nuolatinė teatro istorijos nuotraukų paroda taip pat skirta premjerai – ji primena Henriko Vancevičiaus „Katedrą”, kuri šiame teatre pirmąsyk buvo parodyta 1971 metais.
Žiūrovai tapo spektaklio rėmėjais
Vasarą paskelbęs šūkį „Mes vėl atstatome Katedrą” Nacionalinis dramos teatras išbandė naujovę – žiūrovams pasiūlyta į premjerą pirkti brangesnius bilietus (iki 300 litų) ir tuo prisidėti prie kuriamo spektaklio finansavimo. Taip „Katedros” rėmėjais galėjo tapti pavieniai asmenys, ne vien firmos, įstaigos, koncernai.
Didžiausias spektaklio rėmėjas koncernas „MG Baltic” prie „Katedros” finansavimo prisidėjo 50 tūkst. litų.
„Katedros” programėlėje bus paminėti tie, kurie pirko rėmėjų bilietus ir sutiko, kad būtų įrašytos jų pavardės. Kaip ir Vakaruose, Lietuvoje ne visi panoro skelbtis apie teikiamą paramą, nes nenori sulaukti perdėto dėmesio savo asmeniui.
Iki šios dienos į „Katedros” vaidinimus nupirkta beveik 5000 bilietų už beveik 300 tūkst. litų. Apie 10 procentų visų parduotų bilietų sudaro bilietai, kainuojantys 100 ir daugiau litų.
Vilniuje bilietų liko tik į gruodžio 29 ir 30 d. spektaklius. Bilietai į „Katedros” gastrolinius vaidinimus Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje beveik išparduoti.
