- Po pertraukos vėl dainuosite Lietuvoje. Kuo jums ypatingi šie koncertai?
N. K.: Esu didelė patriotė ir vertinu viską, ką Lietuvoje įgijau – išsilavinimą, patirtį, draugus ir šeimą. Mano pirmieji žingsniai scenoje dar studijų metais buvo Lietuvoje, todėl kiekvienas sugrįžimas į sceną gimtojoje šalyje yra didelis džiaugsmas ir atgaiva sielai. Posakis „savos sienos padeda“ tikrai veikia!
O. M.: Vėl koncertuoti Lietuvoje man – vienas malonumas, nes jaučiu šios šalies žmonių meilę muzikai. O dirbti ir dainuoti su Nomeda man išvis yra didelė dovana, nes ji – tikra profesionalė, stipri asmenybė, nuostabi kolegė ir gera bičiulė. Aš ją vadinu „Super Nomeda“!
- Atliksite arijas ir duetus iš ispaniškų operečių – sarsuelų. Ką ši muzika jums reiškia?
N. K.: Sarsuela man – ryškus ir gražus prisiminimas apie Ispaniją. Šis žanras, kurį pasaulyje išgarsino Jose Careras, Placido Domingo ir Montserrat Caballe, atskleidžia Ispaniją kaip gilias muzikos tradicijas turinčią ir galinčia didžiuotis itin savitais ten gimusiais kūriniais. Labai džiaugiuosi, kad aš ir O. Marinas esame pirmieji, kurie Lietuvoje atlikome sarsuelas 2008 metais Kauno operetės festivalyje. Šis koncertas ypatingai sustiprino mano meilę sarsueloms.
Tačiau jas atlikti nėra lengva: vokalinės partijos sudėtingos, reikalingas itin platus balso diapazonas, reikia mokėti ispanų kalbą. Tad prieš sarsuelų debiutą Kaune labai intensyviai ruošiausi. Džiaugiuosi, kad publika koncertą priėmė labai šiltai. Todėl tikiuosi, jog sarsuelos ir šiuose koncertuose atras vietą klausytojų širdyse. Juolab, kad tai lengvai skambantys kūriniai, puikiai tinkantys palaikyti šventinę nuotaiką.
O.M.: Man sarsuela – dalis mano šalies muzikinės kultūros palikimo pasauliui. Ispanų kompozitoriai sarsuelos žanru atskleidė mūsų šalies identitetą ir jos žmonių aistrą gyventi. Labai vertinu man suteiktą galimybę sarsuelas atlikti Kauno operetės festivalyje. Noriu padėkoti šio renginio organizatoriams ir ypač – Laimutei Milašienei už jos šiltumą ir profesionalumą.
- Koks jums metas Šv. Kalėdos ir Naujieji?
N. K.: Šv. Kalėdos – viena mano mylimiausių švenčių nuo vaikystės. Ji asocijuojasi su dideliu, apkrautu stalu ir šeima. Tai metas, kai mes visi kartu.
Pradėjusi dainuoti, supratau, kad tai gali būti ir darbo metas. Pavyzdžiui, yra tekę antrąją Šv. Kalėdų dieną dainuoti oratorijas. Vis dėlto scenos žmogaus tokia lemtis, kad kai visi švenčia ir ilsisi, jis dirba. Bet atiduoti save muzikos mylėtojams atliekant aukščiausio lygio kūrinius, irgi yra didelė šventė. Labai džiaugiuosi, jog šiuos Naujuosius sutiksiu su Lietuvos publika, nes jos jau pasiilgau. Juk iki šiol daugiausia koncertuodavau Europoje.
O. M.: Man Šv. Kalėdos – tai grįžimas į vaikystę. Kiekvienais metais per šią šventę bandau vėl pasijusti vaiku. Suaugusiam žmogui tai – didelis iššūkis, kai nuolat reikia skubėti, dirbti...
- Kokios muzikos klausotės laisvalaikiu? O galbūt nuo jos ilsitės, kai nereikia dirbti?
N. K.: Kartais poilsiui užsileidžiu Whitney Houston, Fredie Mercurio, Celine Dion. Jų klausydama pasisemiu idėjų savo interpretacijoms. Žaviuosi ir Ala Pugačiova, kuri ne tik balsu, bet ir kiekvienam žodžiui suteikta prasme kuria mini spektaklį.
O. M.: Iš tiesų aš specialiai nesiklausau muzikos laisvu metu, nors susiduriu su labai įvairiais stiliais, žanrais ir atlikėjais. Laisvalaikį daugiau skiriu kitiems dalykams – skaitymui, sportui, pasivaikščiojimams.
- Pakalbėkime apie literatūrą. Kokie jūsų mėgstami rašytojai, knygos?
N. K.: Nuo M. K. Čiurlionio gimnazijos laikų esu įpratusi gyventi su knyga. Patirtis ir išmintis įgauta iš knygų yra neįkainojama. Esu už tikrų knygų, o ne elektroninių laikmenų skaitymą, nes pirštams liečiant puslapius galima pajusti savo paties esybės dalyvavimą kūrybos procese.
Vienas mano mėgstamiausių grožinės literatūros kūrinių – Alessandro Baricco „Šilkas“. Šią knygą ne sykį skaičiau ir originalo, ir pagrindinėmis Europos kalbomis. Stiliaus lakoniškumas ir tuo pačiu kalbos vaizdingumas mane labai žavi.
O iš pažintinės lietuvių literatūros man maloniu atradimu tapo Godos Juocevičiūtės ir Raimondo Dikčiaus knyga „Drakono alsavimas: Honkongas, Kinija, Tibetas“. Mane intriguoja, kad autoriai sugeba taip įdomiai jungti savitą, kiek aštrų pasakojimo stilių, gyvus įspūdžius ir įgytas žinias apie mums tolimas kultūras.
O. M.: Vienas mano mėgstamiausių rašytojų – Valeris Massimas Manfreci ir jo knyga „Prarastoji armija (The Lost Army). Domiuosi ir senovės Graikijos istorija.
- Kokie jūsų mėgstamiausi kino filmai?
N. K.: Žaviuosi rusų kino klasika, pavyzdžiui, Nikita Michalkovu. Mane įkvepia Federico Fellini, Luchinas Visconti. Mėgstu ir prancūzų kiną. Jis atpažįstamas iš karto, turi puikios saviironijos ir gero humoro.
Patinka Clinto Eastwoodo filmai, kuriuose vaidina ir pats režisierius. Tuomet galima aiškiai pajusti režisieriaus nuotaikas, kūrybinius sumanymus.
O.M.: Man labiausiai patinka mokslinė fantastika. Vienas mėgstamiausių filmų yra E. T. (Extra – Terrestrial). Tai buvo pirmas filmas, kurį aš žiūrėjau ir verkiau.
- Kokiais aktoriais žavitės?
N. K.: Iš Lietuvos aktorių norėčiau išskirti Kazimierą Kymantaitę. Jos vaidyba mane žavėjo nuo vaikystės, o rankų išraiška mane įkvėpdavo, ypač ruošiantis premjerai scenoje „Karmen“.
Kadangi iš pedagogo ir režisieriaus Rimanto Vaitkevičiaus esu gavusi Stanislavskio mokyklos pagrindus, man patinka rusų aktoriai, tokie kaip Liudvika Gurčenko, Aleksandras Abdulovas, Andrejus Mironovas, Andrejus Karačincevas...
Iš Holivudo savo braižu ir interpretacija mane žavi Nicolas Cage'as. Mano požiūriu, jis nėra tipiškas Holivudo gražuolis, bet patraukia vidine išraiška ir įtaiga.
O. M.: Man patinka stiprių charakterių aktoriai ar personažai, kaip Seanas Beanas filme „Sostų žaidimas“.
- Muzikantams išnyksta riba tarp pomėgio ir darbo. Bet vis dėlto galbūt turite kokį nors hobį ar „antrąją“, neįgyvendintą, profesiją?
N. K.: Žinoma, mūsų gyvenime profesija ir hobis dažnai visiškai sutampa ir kitkam tiesiog nelieka laiko. Bet metams bėgant, išmokau planuoti dienotvarkę, kad liktų laiko ir mėgstamiems užsiėmimams, pavyzdžiui, paplaukioti baseine. Laisvalaikiu mėgstu žiūrėti krepšinio ir futbolo rungtynes. Esu didelė Christoferio Federerio gerbėja ir nepraleidžiu progos stebėti jo žaidimą per TV. Beje, ruošiuosi pati aktyviai žaisti lauko tenisą, tik vis dar laiko tam nerandu, nors Babolat firmos raketė, visa teniso amunicija supirkta...
Visuomet lyginu dainavimą su profesionaliuoju sportu. Tuo man ypač artimas dailusis čiuožimas, nes čia tiek pat svarbos teikiama ir profesiniam, fiziniam pasirengimui, ir meninei išraiškai. Esu didelė olimpinio dailiojo čiuožimo čempiono Aleksejaus Jagudino gerbėja
O. M.: Mano hobis – siekti išminties ir džiaugtis gyvenime mažais dalykais, nes iš tikrųjų jie yra didžiausi.
- Neseniai praūžė rinkimai į Seimą. Ar domitės politika?
N. K.: Visada politikos klausimais turiu savo nuomonę, o geriausias konsultantas ir vadovas šiais klausimais yra mano tėtis. Esu išmokusi, jog menininkais neturėtų priklausyti jokiai politinei jėgai ir ši nuostata man labai patinka.
O. M.: Politika man nėra svarbi.
- Pabaigai – dar apie jūsų koncertus. Kuo nustebinsite publiką, kokias staigmenas esate parengę?
N. K.: Šį kartą publikai skirsime gražiausius muzikinius opusus iš operų, operečių, miuziklų bei sarsuelų. Esame paruošę ir muzikinių staigmenų!
Man dainuoti su ilgamečiu scenos partneriu Oscaru visada yra didelis malonumas. Kartu pukiai kuriame ir improvizuojame, jausdami kiekvienos akimirkos trapumą… Trokštame pasidalinti su mylima publika sukauptomis geromis emocijomis ir suvirpinti jų sielas visiems ateinantiems metams.
Po koncerto visus pakviesime pabendrauti prie putojančio vyno ar brendžio taurės.
O. M.: Na, jei aš papasakosiu apie staigmenas – tai jau nebeliks intrigos. Galiu tik išduoti, kad repertuare šį kartą – ne tik opera! O mes dainuosime iš visos širdies ir norėsime tuo jausmu pasidalinti su mūsų klausytojais ir muzikos kalba palinkėti jiems gražių švenčių.
