Apdovanojimus teikęs Vilniaus meras Artūras Zuokas džiaugėsi, kad šiais metais teko išgirsti puikių komplimentų Vilniui.
Pavyzdžiui, Ukrainos ambasadorius Valerijus Žovtenka susitikimo metu pasakė, kad „yra miestų su parkais, bet Vilnius yra miestas parke”. O architektė iš Tel Avivo Tsila Zak teigė, kad Vilnius yra miestas, kuriame kyla idėjos.
Už nuopelnus Šv.Kristoforo statulėlėmis apdovanotiems vilniečiams „Sostinė” uždavė tris klausimus:
1. Kokį Vilnių įsivaizduojate po 20 metų?
2. Jei taptumėte meru, kokio darbo pirmiausia imtumėtės?
3. Į kurią vietą Vilniuje pirmiausia nuvestumėte svečią?
Į darbą keliaus dviračiais
Už nuopelnus šiuolaikiniam menui Šv. Kristoforo statulėlė įteikta galerijos „Vartai” direktorei Nidai Rutkienei.
N. Rutkienė 1991-aisiais įkūrė galeriją „Vartai”, kuri daugiau nei dešimtmetį rengia klasikinio ir moderniojo meno parodas Lietuvoje ir užsienyje. Galerijoje vyksta koncertai studentams, profesionaliems atlikėjams, čia rengiami knygų pristatymai, kūrybos vakarai.
Galerija „Vartai” reprezentuoja Vilnių ir Lietuvą tarptautinėse parodose, konferencijose, peržiūrose. „Vartai” jau daug metų pristato menininkus 35 meno mugėse Ispanijoje, Belgijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Austrijoje, JAV, Turkijoje ir kitose valstybėse.
N. Rutkienė apdovanota Latvijos Respublikos Trijų žvaigždžių ordinu, buvo paskelbta žurnalo „Stilius” Metų moterimi.
1. Vilnių po 20 metų matau su tokiu pat gražiu ir jaukiu senamiesčiu, kuriame daug žmonių – vilniečių ir turistų, pėsčiųjų ir dviratininkų, kuriame beveik nėra automobilių.
Labai norėčiau, kad nebeliktų nevykusių priestatų, „puošnių detalių”, kurių senamiestyje niekam nereikia, išskyrus prekybininkus.
Įsivaizduoju, kad miegamieji rajonai talentingų mūsų architektų dėka bus taip pasikeitę, kad juose norėsis gyventi.
2. Prie stalo pakviesčiau susėsti žymiausius miesto verslininkus, politikus, mokslininkus ir kultūros žmones.
Siekčiau, kad šio pokalbio metu išsakytos mintys ir idėjos taptų gražių bendrų darbų pradžia siekiant stiprinti ir gražinti miestą.
3. Svečią nusivesčiau į „Vartų” galeriją, kurioje jis galėtų pamatyti vertingą parodą ir susipažintų su šiuolaikiniu Lietuvos menu. Iš galerijos balkono parodyčiau barokinę Šv.Kotrynos bažnyčią.
Pakviesčiau svečią pasivaikščioti Vokiečių gatve, pasiekti Rotušę, Filharmoniją. Didžiąja ir Pilies gatvėmis eitume iki Katedros, Gedimino pilies. Gal net pasiektume Subačiaus apžvalgos aikštelę.
Labai norėčiau tikėti, kad šis pasivaikščiojimas būtų ilgos meilės Vilniui pradžia.
Gelbės kultūros paveldą
Už meilę Vilniui ir vilniečiams garbingas miesto apdovanojimas skirtas kunigui Juliui Sasnauskui.
Kunigas pranciškonas, baigęs mokslus Kauno kunigų seminarijoje, keletą metų gyvenęs Kanadoje, nuo 1997-ųjų yra Bernardinų bažnyčios rektorius.
J. Sasnauskas dirba katalikų radijuje „Mažoji studija”, yra parašęs tris knygas. Paskutinė – publicistikos rinkinys „Malonės akrobatika”.
Apie kunigą spaudoje vaizdžiai parašyta: „Kunigas, kuris kiekvieną vasarą sėda ant dviračio ir mindamas pedalus grožisi Lietuva. Dvasininkas, kurio atvirumas traukia daugybę lietuvių menininkų. Rašytojas, kurio gyvybingi tekstai vienus skaitytojus žavi, kitus nuteikia priešiškai.
1. Svajoju apie ateities Vilnių, kuriame būtų mažiau automobilių – bent jau senamiestyje. Jame turėtų būti mažiau sudarkytų kultūros paveldo pastatų ir nevykusios naujosios architektūros.
Mano ateities Vilnius daugiau dėmesio skirtų atminimui, jame būtų daugiau fantazijos ir kūrybingumo, o jo gyventojai jaustų didesnį džiaugsmą ir pasididžiavimą, kad gyvena šiame mieste.
2. Tapęs Vilniaus meru pirmiausia pulčiau gelbėti unikalaus drožiniais išpuošto medinio namo, pažymėto Polocko gatvės 52-uoju numeriu. Nors ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, jis sąmoningai piktybiškai naikinamas, miesto valdžiai ir paveldosaugininkams tik skėsčiojant rankomis.
Paskui mėginčiau atgaivinti Augustijonų bažnyčią ir šalia esantį vienuolyną Savičiaus gatvėje.
O jeigu būčiau paliktas antrajai kadencijai, mėginčiau atstatyti griūvantį Ferdynando Ruszczyco namą ant Vilnios kranto Užupyje ir įrengti jame Vilniaus muziejų.
3. Tokios vienos vietos turbūt neturiu. Kviesčiau svečią pagyventi čia ir kartu paslampinėti Vilniaus gatvėmis ir visais jo užkaboriais.
O jeigu jau būtinai prireiktų tos vienintelės vietos, nuvesčiau ten, kur buvo Ramailio skersgatvis, ir papasakočiau apie į nebūtį nugramzdintą Vilniaus žydų pasaulį.
Veiks pirmoji metro linija
Už pagalbą Vilniaus šeimoms Šv.Kristoforo statulėle apdovanota Vilniaus motinos ir vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė.
1998–2005 metais ji dirbo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros lektore, 1998–2004 metais – Socialinių darbuotojų rengimo centro lektore.
N. Dirsienė yra publikacijų socialinio darbo, smurto problemų šeimoje klausimais autorė, leidinio „Smurtinio elgesio keitimo metodika” bendraautorė, Vilniaus senamiesčio „Soroptimos” klubo viceprezidentė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos tarybos narė, Raudonojo Kryžiaus draugijos Vilniaus skyriaus narė.
N. Dirsienė yra apdovanota socialinės apsaugos ir darbo ministro Gerumo žvaigžde už nuopelnus socialinės apsaugos ir darbo srityse. Už darbus ginant smurtą patiriančias moteris jai 2010-aisiais buvo skirta Lietuvos metų moters nominacija „Nematomas darbas”. Šiemet N. Dirsienė apdovanota atminimo ženklu už nuopelnus Vilniaus savivaldai.
1. Tai bus modernus miestas su išsaugotu ir išpuoselėtu senamiesčiu. Patogus verslininkams, saugus ir patrauklus jauniems, pritaikytas neįgaliems ir senyvo amžiaus gyventojams.
2. Surengčiau asamblėją ir su gyventojais aptarčiau ilgalaikius ir trumpalaikius planus, išteklius, kuriuos miestas turi ir kurių stokoja.
3. Svečius nuvesčiau į atidarytus Vilniečių namus prie savivaldybės. Juose svečiai gautų informacijos apie Vilnių, lankytinas vietas, reikalingą pagalbą.
Paskui pakviesčiau į Vilniaus krizių centrą puodelio arbatos, palydėčiau į Sereikiškių parką.
Darnos – daugiau nei dabar
Už Vilniaus architektūros paveldo saugojimą Šv.Kristoforo statulėle apdovanotas architektas Robertas Zilinskas.
R. Zilinskas buvo Šv.Pranciškaus Asyžiečio ir Bernardino Sieniečio, Šv.Onos bažnyčių ir Bernardinų vienuolyno komplekso Maironio gatvėje, Vizitiečių vienuolyno pastato Rasų gatvėje pritaikymo slaugos namams projekto vadovas, Pirklių klubo pastato Gedimino prospekte rekonstrukcijos projekto paveldosaugos dalies vadovas.
R. Zilinskas taip pat rūpinosi miesto gynybinės sienos fragmento Klaipėdos gatvėje tvarkomųjų darbų saugos projektu, atliko senamiesčio ir centro gatvių, pastatų tyrinėjimo darbus, tyrinėjo aplink Vilnių esančius dvarus, pilkapius ir kapavietes.
Architektas nuo 2005 metų yra Vilniaus savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas.
1. Tikiuosi, kad po poros dešimtmečių Vilniuje bus daugiau darnos nei dabar. Miestas bus jaukesnis ir gyventojams, ir svečiams.
2. Sunkus klausimas. Pirmiausia stengčiausi baigti tuos darbus, kurių neatliko ankstesni merai. Pažiūrėčiau, kas padaryta ne taip, pataisyčiau klaidas.
3. Kelionės po Vilnių maršrutas priklauso nuo svečio norų. Ne kartą teko lydėti atvykėlius iš užsienio. Visi jie norėdavo apžiūrėti Bernardinų bažnyčią.
Nori, kad išliktų žaluma
Už nuopelnus sportui nominuota penkiakovininkė, Londono olimpiados čempionė Laura Asadauskaitė.
L. Asadauskaitė pernai gavo Mykolo Romerio universiteto Europos Sąjungos politikos ir administravimo magistro laipsnį, ji yra Lietuvos krašto apsaugos savanorė.
Ką tik sugrįžusi po dukters auginimo atostogų, 2012 metų vasaros olimpinėse žaidynėse Londone, surinkusi 5408 taškus, L. Asadauskaitė iškovojo šiuolaikinės penkiakovės aukso medalį ir pagerino olimpinį rekordą.
1. Vilnius bus dar gražesnis. Tai bus miestas, kuriame išplėtota infrastruktūra, išsaugotas senamiestis. Labai norėčiau tikėti, kad išliks žaluma, kurios sostinėje dabar tiek daug.
2. Spręsčiau visas problemas, kurios iškyla Vilniuje.
Juk tai būtų mano pareiga.
3. Be abejo, svečiui aprodyčiau senamiestį, nusivesčiau į muziejus, užkoptume į Gedimino ir Trijų Kryžių kalnus, kad jis galėtų pasigrožėti Vilniaus panorama. Aplankytume ir kelis gerus restoranus, kurių sostinėje netrūksta.
Miesto istorijai – pagarba
Už šeiminio verslo skatinimą nominacija paskirta verslininkų Astos ir Česlovo Žemaičių šeimai.
Žemaičių šeima, bendrovės „Šturmų švyturys” savininkai, daugiau nei prieš šešerius metus Šturmų kaime (Šilutės r.) nusipirkę viešbutėlį, restoraną, rūkyklą, atidarė ir šviežios žuvies parduotuvę Vilniuje, Užupyje. Nuo pamario trimis specialiais automobiliais su šaldymo įranga nuolat į sostinę tiekiamos šviežios ir pačioje parduotuvėje specialiu būdu rūkomos žuvys.
Šioje parduotuvėje prekiaujama tik lietuviškomis žuvimis, pagautomis Kuršių mariose arba Nemuno žiotyse.
Česlovas Žemaitis
1. Įsivaizduoju Vilnių su pagerbta istorine jo dalimi – senamiesčiu. Jo nereikia pamiršti nei po 20, nei po 100 metų. Paveldą būtina išsaugoti ateities kartoms. O kitos sostinės vietos turėtų tapti šiuolaikiškesnės.
2. Pirmuoju dekretu Vilniaus meru paskelbčiau Artūrą Zuoką. Manau, kad geresnio mero Vilnius neturėjo ir neturės.
3. Su svečiu pakilčiau į Trijų Kryžių kalną. Neslėpsiu, kas kartą pakilus į kalną man iš akių byra ašaros. Energetine prasme tai labai stipri vieta.
Nuo Trijų Kryžių kalno visas Vilnius kaip ant delno. Mes matome, kokia graži mūsų sostinė. Beje, ši vieta, anksčiau buvusi apleista, dabar smarkiai pasikeitusi. Suremontuoti laiptai, sutvarkyta aplinka. Su svečiais užkopti į Trijų Kryžių kalną patariu ir kitiems.
Vaizdas išliks toks pat
Už verslumo skatinimą ir jaunosios kartos švietimą apdovanotas verslininkas Arvydas Strumskis.
A. Strumskiui apdovanojimas skirtas už verslo idėjų sklaidą tarp jaunimo, verslumo mokymus, puikias iniciatyvas jauniems žmonėms, dalijimąsi gerąja patirtimi, iniciatyvumą.
A. Strumskis turi privataus kapitalo fondo valdymo, investavimo į idėjas ir verslo plėtrą ir vadovybės konsultavimo patirties.
Verslininkas buvo bendrovių „Itella”, „DOOR Training and Consulting Baltic”, „Lord LB Asset Management” valdybų narys. A. Strumskis Vilniaus universitete baigė matematikos studijas ir „Cap Gemini” tarptautinę verslo mokyklą Paryžiuje.
1. Miestas, kuriam septyni šimtai metų, greitai nesikeičia. Labai tikiuosi, kad vilniečiai bus tvarkingesni, miestas švaresnis.
Prisimenu Vilniaus gatves prieš 40 metų, nedaug pasikeitė centras. Tiesa, dešinysis Neries krantas visiškai pasikeitė, bet bendra miesto dvasia liko.
Man atrodo, kad po 20 metų Vilniaus vaizdas bus toks pat: bažnyčios ir studentai.
2. Ko gero, padaryčiau buvusio mero nebaigtus darbus. Juk pradėtus darbus reikia baigti.
Mes per dažnai metame nepadarytus ar kitos partijos pradėtus darbus. Tada sugalvojame savus ir jų taip pat nebaigiame. Siekčiau apšviesti gatves, nes manau, kad lempos turi šviesti, o medžiai suteikti pavėsį, miestas tarnauti gyventojams, o valstybė padėti piliečiams ir miestui augti.
3. Nusivesčiau į senamiesti, o po to – į „Markus ir Ko” restoraną M. Antokolskio gatvėje pavakarieniauti.
Transportą – į požemius
Už labdaringą veiklą apdovanota klubo „Vilniaus Zonta” steigėja Ramunė Trakymienė.
„Vilniaus Zonta” – pirmasis „Zonta International” klubas Lietuvoje, įkurtas 1994 metais.
„Zonta International” – tai tarptautinė moterų profesionalių ir vadovių organizacija, vienijanti apie 33 tūkstančius narių 68 pasaulio šalyse.
Klubo misija – įgyvendinti projektus, kurie stiprintų moterų padėtį visuomenės gyvenime, skatintų aktyvią jų veiklą.
Klubas „Vilniaus Zonta” veikia 19 metų.
Vienas svarbių jo projektų – Nacionalinių vertybių rinkimai, rengiami jau penkerius metus.
Klubo „Vilniaus Zonta” aktyvistės lėšų savo projektams surenka iš labdaros renginių arba narių aukų.
1. Vilniaus senamiestis po 20 metų bus dar geriau sutvarkytas, sustabdytas jo bjaurojimas, prisidengiant modernizavimu ir komercija.
Šiuolaikiniai pastatai naujuose rajonuose bus apželdinti, miegamuosiuose rajonuose žaliuos parkai, o vis daugiau transporto eismo bus perkelta į požemines erdves.
2. Pasiekčiau, kad šildymo sistema nebešildytų oro virš Vilniaus. Sostinėje ir jos apylinkėse sukurčiau sąlygas naudoti tik vėjo ir saulės energiją.
3. Aš svečius pirmiausia nuvesčiau į senąją Pilies gatvę, aplankytume Vilniaus universitetą su observatorija, visas bažnyčias su jų požemiais, kriptomis, visu požeminiu Vilniumi ir jo legendomis.
Pakeliui su sostinės svečiais džiaugtumės klestinčiomis senuosius amatus prikėlusių amatininkų krautuvėlėmis.
Pagaliau sutvarkys kiemus
Už nuopelnus kultūrai buvo apdovanotas Valstybinis Vilniaus kvartetas.
Kolektyvas, debiutavęs 1965-aisiais, jau po 7 metų gavo aukščiausią kvartetų konkurso Lježe (Belgija) apdovanojimą.
Kvartetas koncertavo 50 pasaulio valstybių, griežė su žymiais lietuvių ir užsienio atlikėjais. 2010 metais Sankt Peterburge (Rusija) išleista M.K.Čiurlionio kūrybos, atliekamos šio ansamblio, kompaktinė plokštelė.
Kvartetas šių metų pavasarį Sankt Peterburge surengė koncertą ir kartu su pianistu Petru Geniušu reprezentavo sostinę Vilniaus dienose.
1973 metais kolektyvui suteiktas Valstybinio Vilniaus kvarteto vardas, 1979-aisiais jam paskirta valstybinė premija, 2002-aisiais – Lietuvių fondo (JAV) kultūrinė muzikinė Dr.Antano Razmos premija, 2004 metais – Lietuvos nacionalinė premija, o po metų – Baltijos Asamblėjos premija.
Smuikininkė Audronė Vainiūnaitė
1. Labai norėčiau matyti, kad Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, gyvena ir tvarkosi lietuviai, kad ne visi išvažiavo iš Lietuvos.
2. Pats svarbiausias mano siekis būtų išvyti monopolininkus iš energetikos, o korupciją – iš kitų sričių.
3. Svečią pirmiausia nusivesčiau į Arkikatedrą, o paskui užkoptume į Gedimino pilį.
Smuikininkas Artūras Šilalė
1. Mano noras nedidelis, bet kartu ir labai didelis – kad ir po 20 metų Vilnius būtų toks pat gražus ir žalias.
2. Pirmiausia pradėčiau naujo Muzikos ir teatro akademijos pastato statybas. Šiame pastate turėtų būti puikios akustikos koncertų salė.
3. Svečią pirmiausia nusivesčiau į Valavičių, buvusią Karališkąją, koplyčią Arkikatedroje.
Altininkas Girdutis Jakaitis
1. Manau, kad tai bus vis augantis ir pulsuojantis kūrybinių kryžkelių miestas, jaukus, atviras ir įvairių sričių menininkams, ir viso pasaulio meno ieškotojams.
2. Iš karto į šias pareigas paskirčiau kitą žmogų, kuris labiau išmano šį darbą.
3. Su svečiu nukeliautume į senamiestį.
Violončelininkas Augustinas Vasiliauskas
1. Norėčiau matyti ne tiktai sutvarkytus namų fasadus, bet ir kiemus.
2. Tapęs meru iškart pradėčiau įgyvendinti rinkimų pažadus.
3. Nusivesčiau prie visuomenės veikėjo, mokslininko, gydytojo, vieno didžiausių Nepriklausomybės siekėjų Jono Basanavičiaus kapo Rasų kapinėse.
Kurs išsilavinęs jaunimas
Už nuopelnus medicinai apdovanojimas įteiktas Centro poliklinikos direktoriui Kęstučiui Štarui.
K. Štaro iniciatyva sukurta ir įdiegta elektroninė vaiko raidos sveikatos istorija, kurios pavyzdžiu pasekė ir kitos sostinės poliklinikos. Centro poliklinika buvo pirmoji, kurioje pradėtos teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visą parą ištisus metus, švenčių ir darbo dienomis bei savaitgaliais.
K. Štarui pradėjus vadovauti Centro poliklinikai, įvykdytas sudėtingas šešių poliklinikų restruktūrizavimo planas, įkurtas modernus Diagnostikos centras, atskiriant pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugas nuo antrinio.
Nuo 2002 metų Centro poliklinikos direktorius – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos asistentas, Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos katedros docentas, Lietuvos Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis patarėjas. Jis eina daugybę kitų svarbių pareigų, jo mokslo straipsniai publikuojami įvairiuose mokslo leidiniuose.
1. Tai bus itin savitas Europos miestas, kuriame ryškūs sveikos gyvensenos, mokslo ir kultūros prioritetai. Vilnius bus šurmuliuojantis, kupinas naujovių, jame vyks daug įdomių renginių.
Tai bus miestas, neturintis didelių socialinių problemų.
Tikiuosi, kad toks jis taps padedant išsilavinusiam ir pilietiškam jaunimui bei talentingiems, veržliems žmonėms, kurių turime tikrai daug.
2. Savo ateities su mero postu nesieju. Nesvarbu, kokį postą užimi, svarbiausia dirbti miesto ir žmonių labui.
Visi mes esame Vilniaus dalis ir galime prisidėti prie jo gražinimo bei puoselėjimo.
3. Tikriausiai į senamiestį ir Užupį. Ten galima maloniai pakeliauti laiku.
