Knygų suaugusiesiems kategorijoje daugiausia skaitytojų balsų sulaukė Alvydo Šlepiko „Mano vardas - Marytė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
Poezijos knygų kategorijoje triumfavo Rimvydo Stankevičiaus eilėraščių rinkinys „Ryšys su vadaviete“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
Knygos vaikams kategorijoje skaitytojų simpatijas susižėrė Kęstučio Kasparavičiaus „Sapnų katytė“ („Nieko rimto“), o geriausia knyga paaugliams išrinkta Kristinos Gudonytės „Ida iš šešėlių sodo“ („Tyto alba“).
Šįmet rinkimuose dalyvavo rekordinis skaičius skaitytojų - arti 16 tūkstančių, ypač aktyviai balsavo suaugusieji skaitytojai, tačiau mažieji skaitytojai pranoko visus - sulaukta per 7800 jų balsų.
Paskutinę Vilniaus knygų mugės dieną taip pat bus apdovanoti pirmą kartą vykusio recenzijų apie „Metų knygos rinkimų“ knygas konkurso nugalėtojai. Puikių apdovanojimų gali tikėtis ir burtų keliu atrinkti skaitytojai bei grupes akcijoje dalyvauti organizavę mokytojai ir bibliotekininkai.
Metų knygų rinkimų akciją kasmet nuo 2005 m. rengia Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai Vilniaus knygų mugėje šeštadienį paskelbė Kūrybiškiausią 2012 metų knygą. Ja tapo Gyčio Norvilo poezijos knyga „Išlydžių zonos“ („Kitos knygos“), išrinkta iš paskelbto lietuvių autorių knygų dvyliktuko. Premija laureatui bus įteikiama sostinės Vileišių rūmuose minint Kovo 11-ąją.
Į praėjusiais metais išleistų kūrybiškiausių lietuvių autorių knygų sąrašą buvo įtrauktos prozos, poezijos ir dramaturgijos knygos.
Į kūrybiškiausiųjų dvyliktuką taip pat pateko Eugenijaus Ališankos esė knyga „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“ („Tyto alba“), Vaivos Grainytės esė knyga „Pekino dienoraščiai“ („Vaga“), Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Išvarymas. Vieno obuolio kronika“ (Apostrofa), Arvydo Juozaičio pjesių knyga „Gyvųjų teatras.
Istorinių asmenybių dramos“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Donaldo Kajoko romanas „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ („Tyto alba“), Vido Morkūno apsakymų knyga „Reportažas iš kiaušinio“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“ („Alma littera“), Stasio Stacevičiaus eilėraščių knyga „Stiklinė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Rimvydo Stankevičiaus eilėraščių knyga „Ryšys su vadaviete“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Arvydo Šlepiko romanas „Mano vardas Marytė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir Artūro Valionio eilėraščių knyga „Apytiksliai trys“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
Dvyliktuką paskelbę literatūrologai neslepia, kad praėję metai kūrybiškumo prasme buvo vidutiniški ir neįspūdingi, nors išrinktos knygos - vertingos.
„Kaip visada, nemažai poezijos, tačiau metai buvo gana vidutiniški, tokių ryškių favoritų negalėtume išskirti, dėl kurių būtų vienbalsiai sutarta. Vis dėlto manyčiau, kad poezija yra stipri, vertinga, aš išskirčiau Rimvydo Stankevičiaus knygą „Ryšys su vadaviete“, kuri yra poetinės trilogijos paskutinioji dalis ir rodo tam tikrą naują kalbos fenomeną, tam tikrą svarbų reiškinį.
Greta to buvo kalbama apie eksperimentinės poezijos įdomų suklestėjimą praėjusiais metais - jai atstovauja G. Norvilo ir A. Valionio knygos“, - sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas.
Kaip išskirtinis dalykas paminėtos į dvyliktuką įtraukti dramaturgijos kūriniai - M. Ivaškevičiaus pjesė ir A. Juozaičio pjesių knyga, o lietuvių autorių romanams kliuvę kritinių pastabų, ypač dėl istorijos vaizdavimo.
Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas išrinktas jau dešimtą kartą literatūrologų diskusijos pokalbio „Iš bado šuva ir ridiką ėda?“ metu.
2011 metų kūrybiškiausia knyga buvo išrinkta Donaldo Kajoko eilėraščių knyga „Kurčiam asiliukui“.
