Šį kartą „dažažmogiai“ pasakoja istorijas apie „Rožės spalvą“. Pasakojimai susiję su moters vidiniais išgyvenimais ir jausmais. Parodos lankytojai prisimins asociacijas su Umberto Eco “Rožės vardu”. "Rožės spalvų" moterys sukurtos iš spalvingų dažų ir skulptūrinių formų, jos bendrauja su gėlėmis, yra veikiamos jų arba pačios yra rožės.
Pasak dailininkės, rožės spalva yra rožiškai raudona, kvepianti, maištinga, pilna gyvybės ir meilės, taip pat ir kupina išdavystės, išsiskyrimo ir mirties – juk nėra rožių be spyglių.
“A. G. Černiūtė įkūnija moters vidinį pasaulį, jos jausmus ir lūkesčius, jos dramas ir melodramas, jos tragedijas ir retas gyvenimiškas komedijas. Rožės spalvų nutviekstas moters gyvenimas pasižymi liūdnomis ar bent jau lyrinėmis nuotaikomis, baigiasi mažorine gama ir viltimi”, - sakė menotyrininkas Vidas Poškus.
Tapybos paroda „Rožės spalva“ sostinės galerijoje RA (Pranciškonų g. 8) veiks iki birželio 5 dienos.
