44 metų prancūzas jau gerą dešimtmetį susijęs su Rusijos meno scena. E. Schlosseris aštuonerius metus praleido diplomatinėje tarnyboje – iš pradžių kaip Prancūzijos atstovybės Rusijoje, o paskui kaip Europos Sąjungos kultūros patarėjas. Tada jis nusprendė palikti diplomatų pasaulį ir užsiimti meno projektais.
– Kas atviliojo į Vilnių? Ar tiesa, kad Maskvos meno mugė užsimojo aprėpti visą posovietinę erdvę ir taip sužlugdyti šiam regionui atstovaujančią mugę „ArtVilnius”? – paklausiau E. Schlosserio.
– Noriu, kad atvažiavęs į „ArtMoscow” galėtum pamatyti viską, ką geriausia galima rasti šiame regione, todėl mane ypač domina Baltijos ir Vidurinės Azijos šalys. Žinoma, mūsų mugėje bus galerijų ir iš Europos, ir iš Amerikos, bet jų nedaug, nes tenka toli vežti kūrinius.
Kadangi esu diplomatas, pirmiausia galvoju apie teigiamus ar neigiamus kultūros procesus, o ne apie finansinę naudą. Todėl esu įsitikinęs, kad mūsų mugės – ne konkurentės, o partnerės.
„ArtVilnius” vyrauja demokratiška atmosfera. Čia gera vieta pasimėgauti kūriniais, pabendrauti su meno žmonėmis, kolekcininkais, verslininkais.
Lietuva – maža šalis. Joje dailės rinkos dar beveik nėra, tad nereikėtų stengtis kuo daugiau uždirbti.
Maskvos mugėje visuomet bus tokių kūrinių, kurių kainos perkopia 200 tūkst. eurų. Jų Vilniaus mugėje nėra prasmės rodyti. Tačiau ir ten stengiuosi sumažinti gryną komerciją ir išplėsti šviečiamąją funkciją.
– Ar ateityje bus įmanoma tokiai nedidelei mugei išsilaikyti? Vienas didžiausių priekaištų Vilniaus mugei, kad ji per maža ir neprivilioja pakankamai kolekcininkų.
– Tam tiesiog reikia laiko. Jūsų mugė dar visai jauna. O tai, kad ji nedidelė ir jauki, – tik privalumas. Nebegrįš tie laikai, kai visus žavėjo pompastiškos, didžiulės mugės. Juk ir didžiuliai restoranai ar parduotuvės žmonių akyse praranda žavesį.
Toji gigantomanija eina į pabaigą. Net labai turtingiems žmonėms to nebereikia. Būtų strateginė klaida, jei jūs stengtumėtės pakeisti Vilniaus mugės formatą ir orientuotumėtės į didžiąsias muges. Juk tai Lietuva, o ne Niujorkas.
– Ar radote mugėje „ArtVilnius” darbų, kuriuos norėtumėte įsigyti, ar galerijų, kurias norėtumėte pasikviesti į Maskvos mugę?
– Dauguma tų, kurie man labiausiai patiko, buvo apdovanoti mugės diplomais. Norėčiau nusipirkti paryžiečio Prano Gailiaus darbą, tačiau kaina gana didelė, dar neapsisprendžiau.
Labai patiko Algirdo Šeškaus fotografijos. Puikius Antano Sutkaus ir Romualdo Rakausko darbus jau buvau matęs, o A.Šeškaus – visai kitokie. Tokia momentinė, laisvesnė, visiškai nerežisuota fotografija.
Sužavėjo ir maži Artūro Valiaugos darbeliai, ir didelės Arūno Baltėno fotografijos. Mane sudomino klasikinis A. Baltėno požiūris į meną, matyt, jis yra nemažai studijavęs tapybą.
Labai patiko žmogus, kuris ant stendo tiesiog užrašė, kad jo galerininkas neatvažiuos. Sužavėjo „Meno nišoje” rodomi Jolantos Kyzikaitės sodai, sunerti ne iš šiaudų, o iš rožinių kokteilių šiaudelių. Dar – Mykolo Saukos skulptūros Vilniaus dailės akademijos galerijoje.
– Vyresni menininkai įsitikinę, kad Vilniaus dailės akademiją ištikusi krizė, studentai nebeišmano amato pagrindų. Kokia jūsų nuomonė?
– Lankiausi Vilniaus dailės akademijoje. Man patiko, kaip jie ten dirba. Kokybiški diplomantų darbai eksponuojami „Titaniko” parodų salėse – tapyba, fotografija, net dizainas. Akademijos rektoriui pasiūliau parodyti tą parodą nekomercinėje „ArtMoscow” dalyje. Bus ten ir lenkų meno paroda. Lenkijoje dabar ypač aktyvi meno scena.
O dėl amato? Pagal graikų filosofiją menas – būtinai kūrybinis procesas, o ne amatininko gaminys.
Menininko darbas labiau primena mokslininko veiklą – abu nuolat atranda ką nors nauja, atskleidžia tai, kas buvo paslėpta nuo pašalinių akių.
Todėl sudomino galerija „Gaidys”, pristatanti tris jaunas tapytojas. Pakviečiau šią galeriją į „ArtMoscow”, nes šiemet turėsime specialų skyrių jaunoms galerijoms, kur 80 kv. metrų kainuos tik 3 tūkst. eurų.
Meno mugėje virė karštos derybos
Birželio 26–30 d. sostinės „Litexpo” parodų rūmuose vykusią meno mugę „ArtVilnius” aplankė per 15 tūkst. žmonių. Parduota apie šimtą darbų. Dėl kai kurių kūrinių sekmadienio vakare dar virė karštos derybos.
Pirmiausia buvo nupirkti užsienio galerijų atvežti kūriniai. Danijos galerija NB pardavė net tris tapybos darbus po 20 tūkst. litų, tarp jų ir lietuvio V. Marcinkevičiaus paveikslą. Nemažą ekspozicijos dalį pardavė ir Ukrainos galerija „Tsekh”.
Šeštadienį didžiausios eilės nusidriekė prie Kauno galerijos „101”, kurioje buvo galima nusifotografuoti „nepatogiame” sovietmečio interjere. Instaliacijos „Sovietinė romantika” autorė R. Vinckevičiūtė užuolaidas, lovatiesę, staltiesę ir net lempos gaubtą sukūrė iš švitrinio popieriaus.
