Pirmosiomis rudens dienomis plenero dalyviai su savo molbertais išsisklaidė Nidoje - tapė kurorto aikštėse ir sveruose, gatvėse, kur stūkso etnografinės žvejų sodybos. Užsiropštę ant Parnidžio kopos žvalgėsi į plačias Kuršių marių ir Baltijos panoramas. Neringos paplūdimiai dar nebuvo ištuštėję, jūra neatvėsusi - modelių savo darbams ieškančių tapytojų žvilgsniai krypo ir į poilsiautojus.
Menininkams svetingai atvertos Nidos poilsio vilų durys. Dėkodami už prieglobstį vilų šeimininkams jie dovanoja savo paveikslus. Kai kuriuose vilose sukauptos nemenkos ankstesniuose pleneruose dalyvavusių kūrėjų darbų kolekcijos. Rytoj tapytojai atsisveikins su Nida, tačiau pleneras nesibaigs, o tik persikels į Juodkrantę. Rudenėjančią Kuršių neriją dabar vis dažniau aptraukia debesų marška, pakrapnoja lietutis. Menininkai labiausiai trokšta darbui palankaus oro, saulės ir šilumos.
Plenere dalyvuja per 20 menininkų, tarp jų - svečiai iš Vokietijos, Danijos, Latvijos, Armėnijos, Lenkijos, Rusijos. Viena jauna tapytoja atvyko net iš Kenijos. Pirmą kartą Kuršių nerijoje viešinčius kūrėjus žavi unikalūs kraštovaizdžiai, senoji architektūra, tradiciniai verslai ir amatai, neskubrus žvejų gyvenimo būdas ir ritmas, rudens nuotaikos. Tiesa, plenero rengėjai šįmet juos visus įspraudė į tam tikrus rėmus. „Pagrindinė plenero tema - figūrinė kompozicija. Menininkai ieško įkvėpimo stebėdami tai, kas vyksta Nidoje ir Juodkrantėje - tapo poilsiautojus, vietinius gyventojus“, - kalbėjo plenerų „Nidos ekspresija“ sumanytojas ir organizatorius, tapytojas Saulius Kruopis.
Dar viena išskirtinė šiųmečio renginio ypatybė - menininkų siekis nutiesti kūrybos tiltą tarp Nidos ir Latvijos miesto Saulkrastai, su kuriuo tapybos plenerus remianti Neringos savivaldybė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį. S.Kruopio teigimu, šitaip tęsiama tarpukariu Nidą pamėgusių Rytprūsių menininkų ekspresionistų manifesto „Bruecke“ (Tiltas) idėja - Kuršių nerijoje burti kūrėjus iš įvairių kraštų.
Modeliais tapę kurorto gyventojai ir svečiai mielai pozuoja tapytojams. Po savaitės Nidos kultūros ir informacijos centre „Agila“ surengtoje plenero dalyvių parodoje žiūrovai pamatys ir kūrėjus globojančios šios įstaigos darbuotojos Agnės Šimkūnaitės portretą. Menininkai tapo ir kolegas. Geidžiamiausias modelis - egzotiškoji viešnia iš Kenijos.
Tapybos plenerai Nidoje atgijo 1995 metais siekiant tęsti garsiosios Nidos menininkų kolonijos tradiciją rinktis ir tapyti po Kuršių nerijos dangumi. Rytprūsių tapytojai šią vietovę atrado dar 1880 metais - nuo tada į Nidą ėmė plūsti menininkai iš visos Europos, suvilioti unikalios gamtos. Iki 1940-ųjų čia lankėsi ir kūrė apie 300 tapytojų, grafikų, palikusių tūkstančius kūrinių, kuriuose atsispindi Kuršių nerija.
Berlyne 1967 metais įkurtas „Bruecke“ muziejus, kuriame yra nemažai Kuršių nerijoje tapytų drobių. Europos aukcionuose kasmet išnyra dar neregėti Nidos menininkų kolonijos darbai, už kuriuos kolekcioneriai pakloja nemenkas pinigų sumas. Senųjų darbų yra ir Lietuvos muziejuose. Bene didžiausią kolekciją sukaupes menui neabejingas klaipėdietis verslininkas, viešosios įstaigos „Nidden“ įkūrėjas Aleksandras Popovas.
Verslininkas ne kartą eksponavo savo rinkinį įvairiose kultūros įstaigose. Dalį A.Popovo surinktų senųjų darbų galima pamatyti Smiltynėje - Kuršių nerijos nacionalinio parko viloje. „Nidden“ daug metų ieško vietos nuolatinei vertingiausių paveikslų ekspozicijai. A.Popovas siūlo Nidoje pastatyti meno galeriją, kurioje tilptų ne vien tiktai senųjų meistrų darbai, bet ir šiandieninių vėl susivienijusių naujųjų meno kolonistų kūryba. Tokia ekspozicija trauktų turistus.
Panašius planus puoselėja ir S.Kruopio pastangomis įkurta Nidos dailininkų asociacija „Tiltas“. Ankstesniuose pleneruose sukurtus darbus galima išvysti neseniai išleistame S.Kruopio albume „Nida Art“, kuris bus pristatomas Nidos ir Juodkrantės gyventojams. Neringos savivaldybės vadovai neatmeta idėjos kada nors įrengti nuolatinę Kuršių nerijoje įvairiais laikotarpiais kūrusių dailininkų paveikslų galeriją. Numatyta ir vieta Nidoje - ten, kur anksčiau stovėjo Vasaros estrada.
Prasminga Kuršių nerijos kultūros tradicija jau tapusių plenerų „Nidos ekspresija“ idėjai kažkada karštai pritarė legendiniu Neringos meru vadinamas nidiškis Stasys Mikelis - jausdami jo paramą dailinimkai vėl pradėjo burtis Nidopje. Kitąmet planuojamas pleneras bus dvidešimtasis.
Neringos savivaldybė rengiasi pažymėti plenerų jubiliejų. Iki to laiko įgyvendinti meno galerijos dailininkų kūriniams projektą bus nelengva.
˙
