„Susidėliojo labai simpatiška, įdomi ekspozicija, kuri praturtins mūsų kultūrinį gyvenimą, juolab pratęs gražias tarptautinio bendradarbiavimo su Lenkijos muziejais tradicijas“, - teigė R.Budrys pristatydamas parodą.
Parodos kuratorė Ilona Mažeikienė pasakojo, jog paroda nėra išsami, monografinė ar grįsta griežtu chronologiniu principu: „Pasirinkome kitokį kelią pristatyti M.Raubą - pirmiausia rodydami vilnietiškos tematikos kūrinius."
Paroda išskirta į dvi kontrastingas dalis. Pirmoji skirta M.Raubos Vilniui, kuriame galima matyti plačius panoraminius vaizdus, barokinę miesto architektūrą. Taip pat lankytojai gali išvysti ir kiek kitokį Vilnių - miesto priemiesčius, skurdesnius, kuklesnius rajonus, medinę architektūrą.
Kitoje parodos dalyje eksponuojami paveikslai, vaizduojantys Vilniaus apylinkes, nedidelius miestelius - Panerius, Trakus. Svarbiausi šių kūrinių akcentai - gamta, žaluma.
Dailininkas įvairiais kūrybos laikotarpiais pirmenybę teikė skirtingai stilistikai ir žanrams - buvo tiek neotradicionalistas, tiek ekspresionistas ar realistas.
Pasak I.Mažeikienės, M.Rauba yra nepelnytai pamirštas menininkas, kurio Lietuvoje ilgą laiką nežinojome ir kurio pavardę tik epizodiškai galima atrasti Lietuvos dailės istorijoje, nors kadaise jis buvo solidi asmenybė greta kitų to meto dailės korifėjų. Jis minimas daugybėje parodų recenzijų, meno kritikų straipsniuose.
Kelias M.Raubos reprodukcijas galima rasti Vlado Drėmos knygoje „Dingęs Vilnius“.
Muziejaus direktoriaus pavaduotoja Laima Bialopetravičienė sakė, jog šiuo metu Lietuvoje esantis Vilniaus krašto dailininkų palikimas nėra toks gausus, kokio norėtųsi, kadangi didžiąją to palikimo dalį giminės ar patys dailininkai yra išvežę į Lenkiją, privačias kolekcijas. Muziejus ir ateityje sieks pristatyti Vilniuje dirbusius dailininkus.
Parodą sudaro 34 kūriniai ir archyvinė medžiaga. Ji surengta bendradarbiaujant su Varšuvos nacionaliniu muziejumi ir Palenkės Bialystoko muziejumi, įvairiomis kitomis Lenkijos kultūros institucijomis.
Tai tik trečioji dailininko paroda gimtajame Vilniuje - pirmosios dvi buvo surengtos 1935 ir 1938 metais.
„Mykolo Raubos Vilnius“ - antroji muziejaus paroda iš parodų triptiko „Europos miestai“, skirto Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Ciklą pradėjo „Vytauto Kasiulio Paryžius“, o užbaigs „Arbit Blato Venecija ir Paryžius“.
M.Rauba gimė 1894 metais, studijavo Krokuvos dailės akademijoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, dailininkas grįžo į Vilnių, kartu su kitais vilniečiais dailininkais priklausė menininkų ratui „Vilniečių cechas“. M.Rauba aktyviai prisidėjo steigiant Vilniaus dailininkų draugiją, ėjo jos iždininko pareigas.
Šalia kūrybos tapytojas dirbo pedagoginį darbą įvairiose Vilniaus švietimo institucijose. Didžiąją savo gyvenimo dalį gimtajame mieste praleidęs dailininkas kūrė čia iki gyvenimo pabaigos 1941 metais.
