Jau įprasta, kad vilniečiai į Energetikos ir technikos muziejų traukia ne tik pasižiūrėti senovinių automobilių ar seniai nebeveikiančios pirmosios Vilniaus centrinės elektrinės įrangos, bet ir pasiklausyti koncertų ar paganyti akių fotografijos parodose.
Vakar buvo puiki proga atidaryti tokią parodą: senoji Vilniaus elektrinė minėjo savo 111-ąjį gimtadienį, muziejus – 11-ąją sukaktį, o analoginės fotografijos kūrėjų sambūris – vienus bendros veiklos metus.
Kūrėjas – fotokameroje
Elektrinėje surengtoje parodoje dalyvauja 16 asociacijos narių, kurių amžius – nuo 20 iki 60 metų. Nemažai jų ne tik naudojasi senoviniu fotografijos gamybos būdu, bet ir patys atsispaudžia nuotraukas.
Negana to, dauguma savo kūryboje naudoja ne tradicinę analoginę fototechniką, o pačių pasigamintus fotoaparatus.
„Aš savo technikos į parodos atidarymą negalėčiau atsinešti“, – šypsojosi vienas parodos dalyvių fotografas Gintas Kavoliūnas. Jo fotoaparatas įrengtas automobilio priekaboje. Fotografuodamas menininkas sėdi savo kameros viduje, todėl neišvengia įvairiausių nuotykių.
Kai kurių jo fotografijų vaizdas – tarsi susidvejinęs. Tačiau tai ne bandymas išgauti stereoefektą. Tiesiog fotografavimo metu į kūrėjo priekabą ėmė belstis supykęs vyriškis, į kurio privačią valdą be jokių piktų kėslų įsibrovė fotografas. Nuo tų smūgių sudrebėjo ir į priekabą įmontuotas objektyvas.
Neteks nusivilti ir žiūrovams, kurie, muziejaus „Nematyto eksponato“ vitrinoje apžiūrėję stereofotografijos įrangą „Sputnik“, tikėsis ką nors panašaus išvysti parodoje. Jie per specialius akinius galės pasimėgauti Kipro Kaspučio stereofotografijomis.
Šulinių žvilgsniai
Dar įspūdingesnius vaizdus siūlo šviesdėžės, išdėliotos tiesiog ant grindų.
Iš apačios apšviesdamas dvi viena ant kitos sudėtas ir stiklu prispaustas fotografijas Andrius Penkauskas sukuria trimatės erdvės efektą.
„Mano darbų serija vadinasi „Šuliniai“. Tai bandymas fotografijoje sukurti gilumo iliuziją. Šiuose darbuose – vaizdai, kokius pamatytume pažvelgę į Vilniaus geriamojo vandens šulinius. Taip galima sukurti kur kas stipresnį erdvės efektą negu įprastai fotografuojant“, – aiškino autorius.
Pasak A.Penkausko, jam rūpėjo ir simbolinės šulinio prasmės. Mat nuo seno šulinys simbolizuoja perėjimą iš vienos erdvės į kitą.
Be to, šulinys ir šaltinis yra ir šviesos simboliai. Ekspozicijai elektrinės erdvėje buvo sąmoningai pasirinkti šie darbai.
Šmėkla po tiltu
Su vandeniu netiesiogiai susiję ir didžiausi parodos eksponatai – beveik dviejų metrų Kęstučio Pleitos fotogramos, kurių sukūrimo istorija taip pat verta dėmesio.
Norėdamas, kad išryškinta fotografija geriau išsiplautų, autorius paliko ją per naktį kūdroje. Baltas gulinčios moters siluetas, naktį tyliai praplaukęs po tiltu, gerokai išgąsdino atsitiktinį praeivį, pamaniusį, kad mato kažkokią šmėklą.
Gigantišką fotografiją K.Pleita sukūrė tiesiog paguldęs moterį ant popieriaus lapo ir tuomet jį apšvietęs.
Kitų parodos dalyvių naudojamos fotografijos technikos taip pat ne mažiau įspūdingos. Pavyzdžiui, Benas Navanglauskas savo kūrinius sumontuoja iš daugybės nedidelių fotografijų, tyčia palikdamas jų sandūros žymes. Vytauto Krakausko ambrotipai primena XIX a. fotografų naudotą technologiją.
Parodoje nemažai ir seniausia „camera obscura“ technika, dabar vadinama tiesiog „pinholu“, sukurtų darbų.
Lietuvos analoginės fotografijos asociacijos paroda Energetikos ir technikos muziejuje veiks iki vasario 28 dienos.
