Pirminis sumanymas įamžinti rašytojo atminimą buvo kiek kitoks - kompoziciją planuota statyti ties K.Donelaičio ir Respublikos gatvių sankirta, ten, kur klasiko vardu vadinama gatvė susiduria su viena seniausių, svarbiausių Panevėžio gatvių. Bet šio sumanymo įgyvendinti nepavyko dėl požeminių komunikacijų - vandens, dujų, elektros tiekėjai tam paprieštaravo, nes toje vietoje kasinėti ir atlikti darbų negalima, susikerta per daug trasų. Tad teko pasukti galvą, kuri miesto vieta labiausiai tiktų klasiko atminimui įamžinti. Kartu su miesto savivaldybės atstovais aptarus keletą vietų, nutarta kompoziciją įkurdinti Panevėžio 5-osios gimnazijos kieme. Mokyklos vadovai, bendruomenė su pasiūlymu sutiko ir darbas buvo padarytas. Kadangi ir lėšų iškiliam paminklui neužteko, ir autoriaus mintys linko ne prie padanges siekiančios didybės, bet prie paprasto ir žemiško, koks buvo ir pats K.Donelaitis, sumanymo, Panevėžyje atsirado būtent toks darbas. „Atrodo, K.Donelaitis su Panevėžiu niekaip nėra susijęs – nei jis čia gimė, nei lankėsi. Vis dėlto jis mūsų, lietuviškos, žemės žmogus, tos žemės darbininkas, tad ir norėjau sukurti darbą, labiausiai susijusį su žeme“, – teigė skulptorius, savo darbą vadinantis žemės instaliacija. Ant juodo akmens iškalti ne tik žodžiai, informuojantys, kokia proga šis darbas sukurtas, bet ir K.Donelaičio ketureilis, kalbantis apie žmogaus ryšį su gamta, augalais: „Kožnas viens žmogus užgimdamas pumpurui lygus.“ Prie šios žemės instaliacijos bus derinamas ir apželdinimas. Kokie ir kiek augalų čia labiausiai tiks, bus sprendžiama pavasarį.
K.Donelaičio pėdsakas - Panevėžio gimnazijos kieme
Minint lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejų, Lietuvoje iškilo dar vienas paminklas „lietuviškos Biblijos autoriui“ (Justino Marcinkevičius kalba apie K.Donelaičio „Metus“). Jis pastatytas Panevėžio 5-osios gimnazijos paradiniame kieme. Tai panevėžiečio skulptoriaus Alfrido Pajuodžio kompozicija, skirta klasikui.
