Miesto mero Andriaus Kupčinsko teigimu, Kauno tarpukario architektūra yra unikalus reiškinys ir nusipelno būti įtrauktas į UNESCO.
„Per keletą dešimtmečių to meto jaunieji architektai sukūrė savitą architektūros stilių, tapusį pavyzdžiu kitiems miestams. Ne veltui tuo metu Kaunas buvo pramintas Mažuoju Paryžiumi. Manau, Kauno tarpukario architektūra turėtų būti įtraukta į UNESCO sąrašą“, - sakė A.Kupčinskas.
Šių metų vasario mėnesį žengtas pirmas žingsnis siekiant atkreipti Europos dėmesį į šį kultūrinį reiškinį, kuris padėjo Lietuvai integruotis į tarpukario Europos politinį-socialinį ir kultūrinį kontekstą. Tarptautinės ekspertų komisijos svarstymui pateikta Europos paveldo ženklo (European Heritage Label) paraiška „1919-1940-ųjų Kaunas: Lietuvos vartai į modernėjančią Europą“.
Įvertinus šalių narių pateiktas paraiškas, galutines savo rekomendacijas tarptautinė ekspertų grupė pateiks Europos Komisijai 2015 m. pradžioje. 2003 m. į Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą mišrių vertybių kategorijoje buvo įrašytas Trakų istorinis nacionalinis parkas.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Rimgaudo Miliukščio, įtraukus tam tikrus objektus į paveldo sąrašą jiems lėšos automatiškai nebus skiriamos. Pirmiausia tai atsakomybė ir įsipareigojimas tiek valstybiniu, tiek vietos lygmeniu. Anot jo, šiuo metu ruošiama savivaldybės saugomų objektų finansavimo programa, iš kurios galėtų būti prižiūrimi šie unikalūs pastatai.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinę vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės. Šiuo metu į paveldo sąrašą įtrauktos keturios Lietuvos vietos: Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija, Vilniaus istorinis centras bei Struvės geodezinio lanko punktai.
