Ši įspūdinga, daugiasluoksnė struktūra Prancūzijos sostinės šiaurės rytuose, kurią suprojektavo garsus prancūzų architektas Jeanas Nouvelas, neatrodytų nederanti kokiame nors spindinčiame, moderniame dykumų mieste, pavyzdžiui, Dohoje ar Dubajuje.
Pastato pagrindinėje, 2,4 tūkst. vietų koncertų salėje iš visų pusių įrengti veržlių, lenktų linijų balkonai, kurie turi užtikrinti žiūrovams geresnį vaizdą ir akustiką.
Tai naujoji, didesnė Paryžiaus Filharmonija, ambicingas bandymas išsaugoti miesto pozicijas pasaulyje, kur kylančios šalys stato vis daugiau savų didžiulių kultūros šventovių.
„Absoliučiai teisinga, kad Paryžius turėtų turėti didelę auditoriją klasikinei muzikai“, – sakė Paryžiaus operos direktorius Stephane'as Lissneris (Stefanas Lisneris).
Trečiadienį Filharmonija bus atidaryta iškilmingu koncertu, kuriame dalyvaus Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Jo dalyvavimas po praėjusios savaitės islamistų atakų Paryžiuje ir savaitgalį surengtos didžiulės demonstracijos liudija tai, kokia svarbi yra ši koncertų salė – ir finansiškai, ir kalbant apie prestižą.
Šiam projektui prireikė aštuonerių metų ir 386 mln. eurų. Biudžetas padidėjo tris kartus, palyginti su pradiniais skaičiais, – dėl infliacijos, sudėtingumo ir troškimo paversti jį tokiu ilgalaikiu monumentu kaip prieš 37 metus pastatytas sostinės Pompidou centras ar 1996 metais atidaryta Prancūzijos nacionalinė biblioteka.
Vis dėlto net ir dabar, nepaisant 600-ų dieną ir naktį plušėjusių darbininkų pastangų atlikti viską iki vyriausybės nustatyto termino, Filharmonija nėra visiškai baigta.
J.Nouvelas sakė, kad reikės „kelių mėnesių“, kol bus užbaigti visi paskutiniai štrichai. Tačiau kai viskas bus baigta, „tai bus vienas nuostabiausių egzistuojančių simfoninių pastatų“.
Skubėjimas padaryti šią koncertų salę naudojamą reiškia, kad ne viskas gali būti visiškai taip, kaip turėtų būti atidarymo vakarą priimant svarbius svečius.
„Neturite spręsti apie akustiką iš pirmojo koncerto, – perspėjo Paryžiaus orkestro direktorius Bruno Hamard'as (Briunas Amaras). – Net Stradivariaus smuiką reikia prisijaukinti“.
„Tikriausiai rezultatas bus labai geras. Bet išskirtinis jis taps su laiku“, – pridūrė jis.
Pagrindinės salės akustiką projektavo du šios srities meistrai: Haroldas Marshallas (Haroldas Maršalas) iš Naujosios Zelandijos ir Yasuhisa Toyota (Jasuhisa Tojota) iš Japonijos.
Idėja sceną apsupti vietomis žiūrovams, kaip Berlyno Filharmonijoje, reiškia, kad toliausiai sėdintis žiūrovas bus vos už 32 m nuo orkestro dirigento, o ne už 47 m kaip Paryžiaus salėje „Pleyel“ kitoje miesto pusėje netoli Eliziejaus laukų, kuri iki šiol buvo pagrindinė Paryžiaus koncertų salė.
Kitą savaitgalį naująją Filharmoniją per atvirų durų dienas galės apžiūrėti visuomenė.
„Kalbant atvirai, Paryžius turėjo didingų, istorinių koncertų salių. Bet ši Filharmonija žada neprilygstamą „gyvą“ patirtį kalbant apie akustiką“, – sakė britų dirigentas Douglasas Boydas (Daglasas Boidas), kuris liepos mėnesį imsis diriguoti Paryžiaus kameriniam orkestrui Filharmonijoje.
