Sprendimo projekte, kuriam dar turės pritarti miesto savivaldybės taryba, siūloma Vilniaus gatvėje įrengti atminimo lentą dailininkui ir kompozitoriui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Į Vilniaus gatvėje buvusią progimnaziją 1908 metais iš Vilniaus perkelta antroji lietuvių dailės paroda, kurios vienas pagrindinių organizatorių buvo M.K.Čiurlionis.
Ant Gedimino gatvės antruoju numeriu pažymėto namo turėtų būti pakabinta lenta, skirta trims politiniams tarpukario Lietuvos veikėjams: diplomatui Voldemarui Čarneckiui, ministrui Ernestui Galvanauskui ir generolui Silvestrui Žukauskui. Visi jie nuomojo butus tame pačiame Tilmansų bendrovei priklausiusiame name, kuriame XX amžiaus pradžioje veikė ir Didžiosios Britanijos konsulatas.
Prie Rezistencijos ir tremties muziejaus Vytauto prospekte norima įrengti lentą, skirtą padėkoti pirmųjų ekspedicijų į tremties vietas Sibire dalyviams ir ekspedicijų rėmėjams. 1989–1991 metais ekspedicijose „Lena 89“ ir „Sibiras“ dalyvavusieji sutvarkė tremtinių kapus.
Energetiko hidroinžinieriaus Jono Velaniškio vardu Kauno hidroelektrinės statytojai 2013 metais prašė pavadinti šią elektrinę. Nors pasilikta prie sprendimo suteikti elektrinei prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vardą, J.Velaniškiui atminti Kaune bus įrengta atminimo lenta. Ji atsiras ant namo S.Daukanto gatvėje, kuriame inžinierius gyveno.
E.Ožeškienės gatvėje, netoli vietos, kur gyveno atsargos leitenantas Juda Zupavičius, taip pat turėtų būti pakabinta jam atminti skirta lenta. J.Zupavičius buvo Kauno geto pogrindžio pasipriešinimo organizatorius, žiauriai nukankintas Kauno IX forte.
Ant Milikonių kalno, prie paminklo „Perkūno žirgai“, skirto Žemaičių plento statybos pabaigai 1938 metais paminėti, atsiras lenta su informacija, kam paminklas buvo pastatytas. Šis plentas Lietuvos laikinąją sostinę sujungė su Klaipėda.
Pernai, savivaldybės duomenimis, įrengtos penkios atminimo lentos. Šešioms šių metų planuose esančioms lentoms svarstoma skirti apie 4,5 tūkst. eurų.
