„Mano idėja yra tokia – jeigu vieną dieną visas pasaulis išeitų į gatves ir grotų visą dieną tą dieną, pasaulis kažkaip pasikeistų, kažkas įvyktų“, – LRT Radijui sako A. Mamontovas.
Per devintąjį kartą šeštadienį vyksiančią šventę jis taip pat žada pasirodyti tradiciniu tapusiame būgnų mušimo renginyje, kur bus prisimintas ir dar pernai jame dalyvavęs, o šiemet tragiškai miręs Tomas Dobrovolskis.
– Jūs esate GMD tėtis ir mama – idėjos sumanytojas. Ką Jums reiškia ši diena?
– Man visada norėjosi padovanoti savo mylimam miestui kokią nors šventę. Vieną dieną į galvą šovė ši mintis. Būtų labai smagu, jeigu žmonės išeitų į gatves ir grotų. Tai ir įvyko. Man visada kyla labai geras jausmas. Niekada nesijaučiu organizatoriumi. Pats išeinu, kaip bet koks kitas žmogus, pasiklausyti, pasižiūrėti, kas vyksta. Tai – labai smagu . – Gal išduokite paslaptį, kur koncertuosite?
– Dienos metu dažniausiai nėra laiko kažkur koncertuoti, nes kasmet atvažiuoja svečiai. Reikia juos priimti, su jais pasišnekėti, jiems parodyti miestą ir šventę. Žinoma, yra žurnalistai, kurie nori ko nors paklausti. Atsilaisvinu tik vakare.
Vakare mes darome tradicinį būgnų mušimą, kuris vyksta 21.30–22.00 val. prie laiptų, tarp centrinio pašto ir „Gedimino 9“. Šiemet irgi ten ateisiu. Paminėsime amžiną atilsį T. Dobrovolskį, kuris pernai dar vedė ritmo mušimą, o šiemet taip tragiškai, visiškai netikėtai ir beprasmiškai mirė. Gros tie, kuriuos jis mokino ir kurie jį prisimena. Pratęsime T. Dobrovolskio ritmą, kurį jis uždavė pernai.
– Sakote, kad pasivaikštote po Vilnių, pabendraujate, kartu pagrojate. Ar pamatote naujų veidų?
– Praktiškai visą laiką atsiranda naujų veidų arba tų veidų, kurie buvo pernai, bet jie kažkaip vėl būna nauji. Dažnai būna taip, kad tie, kurie pernai buvo žiūrovai, šiemet jau yra dalyviai. Arba tie, kurie pernai buvo dalyviai, šiemet sugalvojo dar kažką kito.
Žinoma, atsimeni, kad kai kuriuos matei pernai ar užpernai. Yra keli muzikantai, kuriuos matai visą laiką, kiekvienais metais, bet visą laiką gausu naujų atradimų. Dažnai manęs klausia – kas bus naujo GMD? Atsakau – išeikite į gatves ir pasižiūrėkite.
– Niekada negali prognozuoti, kas bus naujo?
– Taip, niekada. Tai ir yra smagu, kad negali prognozuoti.
– GMD – unikalus reiškinys, kai dauguma populiarių atlikėjų (ir ne tik) dalyvauja visoje Lietuvoje, miestų aikštėse vykstančioje GMD. Girdėjau atsiliepimus, kad, jeigu kas nors nedrįsta arba neturi pinigų nueiti į žinomo atlikėjo koncertą, šioje šventėje turi galimybę jį ir pamatyti, ir galbūt su juo pabendrauti.
– Mes neskirstome dalyvių į žinomus ir nežinomus. Mums jie visi žinomi. Labai smagu, kai dalyvauja žinomi atlikėjai, bet lygiai taip pat smagu, kai matai, jog žmogus nėra muzikantas, bet jis atsinešė instrumentą ir groja. Nuostabu, kad tai yra saviraiškos būdas.
– Bet jaunam, tik pradedančiam atlikėjui labai smagu ir svarbu pasakyti draugams, kad jį kas pamatys. Sakys – štai, aš su A. Mamontovu grojau.
– Nežinau dėl A. Mamontovo, bet grojimas gatvėje yra puikus būdas išbandyti save. Patyrusiems atlikėjams tai yra puikus būdas peržengti savo ego. Kai esi įpratęs išeiti į sceną, kai tavęs laukia žiūrovai, šviečia prožektoriai, tai yra vienas dalykas. Kitas dalykas – kai tu sėdi gatvėje ir kažką groji. Žmonės eina pro šalį. Vienas kitas kartais sustoja pasiklausyti. Tai – labai naudinga naujam požiūriui. Jauniems atlikėjams, kurie neturi progos ar galimybės kažkur pakoncertuoti arba dar nepradėję to daryti, be jokios abejonės, tai – kūrybos, sugebėjimų išbandymas. Galima patikrinti, ar žmonės reaguoja, ar nereaguoja.
– Kaip tik norėjau klausti, ar muzikantams svarbu tiesiog koncertuoti, ar svarbu ir tai, kiek žmonių sustojo jų klausytis?
– Visiems muzikantams svarbu koncertuoti. Vyresniems turbūt svarbu, nes jie iš to gyvena. Jaunesniems – todėl, kad tokiu būdu jie bus pamatyti ir išgirsti. Visiems tai yra naudinga.
– Devintoji GMD – šį šeštadienį. Organizatoriai rašo, kad GMD vyks 50 miestų ir miestelių.
– GMD praktiškai visus šiuose devynis kartus vyksta apie 50 Lietuvos miestų ir miestelių. Vienais metais buvo pasiekta net 60. Šis skaičius svyruoja, bet vis tiek yra apie 50.
– Kaip ta idėja išplito? Ar žmonės, pabuvoję Vilniuje, pradėjo organizuoti šį renginį savo miestuose? Ar jie klausė patarimų?
– Manau, kad kai kurie buvo Vilniuje. Kai kurie tiesiog žiniasklaidoje pamatė, kas vyksta, ir sumanė, kad jie nori prisijungti. Žinoma, skirtingi masteliai. Didesniuose miestuose, žinoma, – daugiau, mažesniuose – mažiau muzikantų, bet vis tiek yra smagu, kad žmonės suprato mintį – vieną dieną tuo pačiu metu visur groja muzika.
Man dvigubai smagu, kad prie mūsų jau ne pirmus metus prisijungia Gruzija. Šiemet GMD ten vyks ne Tbilisyje, o Batumyje. Tai, tiesą sakant, nekeičia esmės. Tai taip pat vyksta Latvijoje. Tik mes su latviais niekaip nesusišnekame, nes jie tai daro kitą dieną. Jie kažkodėl nusprendė, jog tai – puikus būdas papildyti Rygos dienų programą. Todėl GMD ten vyksta per Rygos dienas, bet jie visada kviečia muzikantus iš Lietuvos ten atvažiuoti, ir mes visada kviečiame muzikantus iš Latvijos atvažiuoti čia.
GMD vieną kartą netgi įvyko Minske, Baltarusijoje, bet, matyt, valdžiai pasirodė, kad buvo per daug laisvės. Daugiau leidimo rengti šią šventę jie nedavė. Tikiu, kad vieną dieną ten vėl įvyks GMD, nes yra žmonės, kurie nori tai organizuoti. Didžiausias džiaugsmas, kad antrus metus prisijungia Ukraina. Ukrainoje pernai GMD vyko 11 miestų, šiemet – 17. Tai – didžiulis dalykas. Jie tai daro su milžinišku entuziazmu. Tiesą sakant, mes šiemet turėsime svečių ne tik iš tos didžiosios Ukrainos, bet yra atvykę muzikantai ir iš Krymo. Jiems tai – didžiulis palaikymas. Mums yra galimybė užmegzti tamprius draugystės ryšius. Kartais atrodo, kad mes esame vieninteliai, kurie už juos kovoja.
– Kadaise svajojote, kad GMD bus švenčiama visame pasaulyje. Atrodo, kad tai pildosi.
– Nežinau. Tai – utopinė mintis. Mano idėja yra tokia – jeigu vieną dieną visas pasaulis išeitų į gatves ir grotų visą dieną tą dieną, pasaulis kažkaip pasikeistų, kažkas įvyktų.
– Bet GMD plakatų, kvietimų dalyvauti tokiuose renginiuose jau matėte daug kur pasaulyje?
– Mes kiekvienais metais bandome pasikviesti svečių iš užsienio ir parodyti, kaip tai atrodo, kad jie tai padarytų savo šalyje. Žinoma, kol kas lengviausiai bendraujame su aplinkinėmis šalimis, mūsų kaimynais. Šiemet turime svečių iš Armėnijos (jau bendravau su tais muzikantais), jie sakė, kad jiems ši mintis labai patinka ir jie labai norėtų tai padaryti Jerevane. Tikiu, kad tai padarys, ypač, pasižiūrėję renginį šį šeštadienį.
– Ar Jus pakviečia, kai kitose šalyse tokie renginiai vyksta pirmą kartą?
– Esu važiavęs. Mane kvietė, kai GMD pirmą kartą vyko Tbilisyje. Tada važiavau. Taip pat – Rygoje. Į Kijevą nuvažiuoti praėjusiais metais nepavyko. Galvoju, galbūt kitais metais man pavyks ten nuvažiuoti. Ukraina kol kas iš visų šalių aktyviausia ir labiausiai pagal dydį ir geografiją prisijungusi šalis. Šiemet Ukrainoje dalyvaus 17 miestų. Tai yra daug.
– Kitose šalyse dažniausiai koncertuoja vietos lietuviai?
– Visur kitur Europoje ji taip pat vyksta. GMD ne kartą vyko Briuselyje. Šiemet būrys lietuvių eis groti Dublino gatvėse. Taip pat – Londone. Tai vyksta visur, kur yra emigrantai. Vakariečiai kol kas į tai žiūri su nepasitikėjimu. Pernai bandžiau užmegzti ryšius su Haga. Ten žmonės buvo susidomėję ir norėjo tai daryti, bet kažkaip dar tikrina, kas tai yra. Manau, kad realiausia, jog tai pradės vykdyti Rytų Europoje, o paskui – žiūrėsime. Kuo didesnį regioną tai apima, tuo lengviau prisijungia kiti. Žinoma, labai norėčiau, kad tai įvyktų Lenkijoje, kuri yra didžiulė šalis, mūsų kaimynė. Manau, kad tam ateis laikas.
– Būgnamušis Varšuvoje įmanomas?
– Labai to norėčiau.
– Kai GMD vyksta kitose šalyse, ar pabrėžiama, ar žinoma, kad tai yra lietuvių idėja?
– Ukrainoje ir Gruzijoje yra vienareikšmiškai sakoma, kad tai – iniciatyva iš Vilniaus, Lietuvos. Man paslaptis, už ką gruzinai taip myli lietuvius. Panašu, kad ir Ukrainoje dabar įgauname gerą vardą.
– Ar tiesa, kad pastaraisiais metais šis renginys vis įtraukia daugiau dalyvių ir tokio viešumo sulaukia dėl „Faceboook“?
– Manau, kad taip, kaip ir daugelis dalykų. Internetas – labai universali informacinė erdvė, kurioje galima apsikeisti įspūdžiais, nuotraukomis, pakviesti, pašaukti, atsiliepti. Tai yra ta vieta, kur geriausia skleisti idėjas.
– Nauji dalykai tokiomis idėjomis tik padeda?
– Be jokios abejonės. Mes gyvename jau XXI a. – naudojame ne tik plaktuką ir vinį.
– Ar simboliškos dirbtuvės, kuriose žmonės galės ne tik koncertuoti, bet ir vieni iš kitų ko nors pasimokyti, vyks kaip ir anksčiau?
– Tai – individualus dalykas. GMD nėra tik muzikinis renginys. Sakyčiau, kad tai – bendravimas per muziką. Man tai atrodo daugiau bendravimo renginys negu muzikinis.
– Gegužė – permainingas mėnuo Lietuvoje. Sinoptikai žada tik apie 13 laipsnių šilumos, lengvus kritulius. Kaip manote, ar toks oras neišmuš iš pusiausvyros?
– Manau, kad galime padaryti taip – radijo klausytojų pageidavimu LRT Radijas šeštadienį skelbia gerą orą. Paprastai, kokį orą paskelbia radijas, toks oras ir būna.
– Kada patartumėte prisijungti?
– Gatvės muzikos diena prasideda apie 12 val. dienos. Ji vyksta iki 22 val. vakaro. Paskui ji toliau tęsiasi klubuose. Kai kurie klubai specialiai organizuoja tolimesnę programą. Bus naujas didžiulis taškas Vilniuje – „Loftas“, Vilniaus Naujamiestyje. Ten labiau telksis elektroninės muzikos atlikėjai, didžėjai. „Lofte“ viskas vyks iki paryčių. Dar keli klubai Vilniuje irgi programoje numato GMD vakarėlį.
– Kuriuos renginius išskirtumėte? Išskyrėte būgnamušį.
– Turėsime svečių, kurie gros Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, „Vasaros terasoje“, maždaug 14–18 val. Jeigu norite pamatyti Armėnijos, Gruzijos, Ukrainos, Italijos muzikantus, jie visi bus ten.
