Internete išplatintas vaizdo įrašas, rusiškai pavadintas „Režisierius Rimas Tuminas: „Mums reikalingas griežtas režimas“, sukėlė nemažą šurmulį Lietuvoje.
„Kodėl turėčiau išsižadėti savo garsiai pasakytos nuomonės?“ – „Lietuvos rytui“ trečiadienį telefonu iš Niujorko kalbėjo 63 metų R.Tuminas.
Šis menininkas šiuo metu su Maskvos J.Vachtangovo teatru gastroliuoja JAV, kur rodomas jo režisuotas spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“ pagal Grigorijaus Kanovičiaus prozą.
Filmuota salėje, kurioje lietuvis susitikime su žiūrovais teisina Rusijos vadovo Vladimiro Putino režimą.
Minėtame įraše režisierius rusiškai kalba: „Manęs dažnai žurnalistai klausia, kaip aš gyvenu Rusijoje, kaip prie Putino režimo gyvena menininkai.
Galiu jums pasakyti savo nuomonę.
Būtinas griežtas, gal net žiaurus režimas, nes tai tik šalies kūrimo pradžia. Kitaip viskas vėl virs chaosu, revoliucijomis, o to niekam nereikia.
Drausmė, griežtas valdymas, nors ir paminant demokratiją ar laisvę, yra būtini.
To dar reikia mokytis ir po kelių dešimtmečių viskas sugrįš į savo vagą. Bus mažiau karų ir daugiau minčių.“
– Kodėl nusprendėte Niujorke kalbėti apie Rusijai būtiną griežtą, gal net žiaurų režimą? – „Lietuvos rytas“ paklausė R.Tumino.
– Amerikoje niekas nesupranta nei Europos, nei Rusijos situacijos. Negana to,Rusijos situacijos apskritai nesupranta visas pasaulis.
Šioje šalyje vyksta visai kiti procesai. Jai reikalinga griežta, valinga ir valdinga ranka.
Gal tada po 20 ar 30 metų kas nors ir pasikeis. Gal pakvips demokratija.
– Jūs manote, kad tai vienintelis kelias?
– Man gaila, kad niekas negirdi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, kuri turbūt vienintelė supranta Rusijos situaciją ir žino, kaip veikti, ką daryti.
Ji susipažinusi su Rusijos istorija, žino jos skausmus. Ji – vienintelė taikdarė. Ją galima net pavadinti tikrąja Europos mama.
O tuos žodžius apie griežtą režimą ištariau, kad nebūtų karo. Ar jūs norite revoliucijų, chaoso? Jei ne tvirta ranka, būtų dar blogiau. Yra režimai, kuriems reikalingi tvirto kumščio tarpsniai.
Ko jūs bijote? Dabar reikia sutvarkyti Rusijos valstybę.
Reikia visus niekšus susodinti. Jie patys turi išsišaudyti, išsivalyti. Tik tada pradės dygti demokratijos daigai.
J.Vachtangovo teatre aš lygiai taip pat vadovauju. Valingai, griežtai, tvirtai.
Kitaip neįmanoma. Mat rusai mėgsta šeimininką, „choziainą“, „bojariną“. Jie tiesiog negali be jo tvarkytis.
Tiek A.Merkel, tiek JAV prezidentas Barackas Obama supranta V.Putiną, jam tarsi plekšnoja per petį: „Mes su tavimi pažaisime, mes tave pabarsime dėl demokratijos ir laisvės trūkumo, o tu daryk tai, ką darai.“
Jie supranta, kad tai vienintelis kelias.
O tas kelias – daug ilgesnis, nei visi įsivaizduoja. Visi norėtų, kad Rusijoje demokratija įsigalėtų dabar. Akimirksniu. Bet tai neįmanoma. Prireiks, kaip sakiau, 20 ar 30 metų.
– Kas vyks tuos dešimtmečius?
– Rusijoje bus žudynės. Bus daug aukų. Bus nuverstų, sušaudytų, pasodintų. Kad ir kaip gaila, bet toks kelias į demokratiją.
– Ką Europai tokiu atveju daryti? Laukti?
– Nereikia rusų erzinti. Nereikia jų menkinti. Nereikia jiems priminti, kad jie meškos, nevalyvi.
– Ką per gastroles veikiate Niujorke? Gal buvote Rusijos konsulato priėmime?
– Visa trupė lankėsi Rusijos konsulate. Aš atsisakiau. Tokia mano pozicija. Nedera ten vykti.
Aš geriau vykčiau į Lietuvos konsulatą Niujorke ir ten džiaugčiausi, net didžiuočiausi, kad spektaklio metu JAV skambėjo Vilniaus, Kauno, Raseinių pavadinimai.
Iki šiol nebuvau skaičiavęs, bet, pasirodo, spektaklyje Lietuvos sostinės pavadinimas pasikartoja 16 kartų.
Juk gerai, kad per gastroles klausiama: kur yra ta Lietuva, kur tas Vilnius?
– Vis dėlto sakykite tiesiai, ar nesigailite, kad Niujorke teisinote V.Putino režimą?
Neišsižadate savo pasakytų žodžių?
– Kodėl turėčiau? Jeigu lyg džinas iš butelio būtų paleistas visas tas Rusijos chaosas, patikėkite, iškiltų karo grėsmė.
Kol vienas žmogus suvaldo tą chaosą, karo nebus.
Todėl nereikia V.Putino speisti į narvą. Su juo reikia kalbėtis. Jis taip pat nori taikos. Jam reikia padėti. Patikėkite.
– Ar nebijote, kad dėl tokių jūsų žodžių Lietuvoje būsite pasmerktas?
– Dieve mano. Mano kapai vieni. Kapai yra kapai. Mirtis yra mirtis. O smerkimas – mažų ir silpnų žmonių reikalas.
Niekas neturi teisės smerkti. Tegul kiekvienas gyvena kaip išmano, tegul kiekvienas reiškia nuomonę.
Nuomonės negalima paversti nusikaltimu.
Tuo metu Lietuvoje nuomonė paverčiama kritika, o už tai kerštaujama. Kita vertus, taip vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, ir visame pasaulyje.
– Prieš jūsų spektaklį Niujorke vyko protestas prieš Maskvos politiką, taip pat prieš rusų menininkus, kurie palaiko Kremliaus režimą.
Ar jus tai suerzino?
– Anaiptol. Aš susidraugavau su protestuotojais. Aš jiems pasiūliau 1000 dolerių, kad jie neprotestuotų. Jie labai susimąstė. Nuėjo į šalį ir laukė.
Tada aš pasakiau, kad pajuokavau. Jie grįžo toliau protestuoti. Kaip vertinti tokius protestuotojus?
– Neseniai sakėte, kad norėtumėte grįžti į Lietuvą, nes Rusijoje jaučiatės svetimas. Ar nepasikeitė šie norai?
– Rusijoje aš geriau jaučiausi, kai ji buvo atvira Europai. Tai buvo tarsi langas į Europą. Tai buvo lyg viena teatrinė teritorija. Tada jaučiausi įdomus, stiprus ir reikalingas.
Dabar viskas skilo, suiro, sužlugo.
– Kas sužlugo?
– Atsirado plyšys tarp Europos ir Rusijos. Netekau vilties. Aš tapau nebereikalingas. Praradau Europą.
Tačiau pasakysiu taip: galima visiems lietuviams palikti Rusiją, tačiau bent aš pajutau, kad vis dėlto reikia joje likti. Tai yra valia. Tai yra daugiau nei išeiti, pabėgti.
Rusijoje būtina pasakoti, kad lietuviai nekerta rusams galvų, būtina skleisti demokratijos ir laisvės idėjas. J.Vachtangovo teatre aš tai ir darau.
Su manimi čia visi sveikinasi, bando kalbėti lietuviškai. Jie net atostogauti važiuoja į Lietuvos kurortus.
Taigi kuo labiau Rusija pažins Lietuvą, laisvę ir demokratiją, tuo jai bus geriau.
Todėl man reikia būti šioje šalyje, reikia padėti nugalėti esamą situaciją ir tarsi prakirsti langą į Europą.
– Manote, kad menas stipresnis už politiką ir tvirtą ranką?
– Žinau, kad tai yra blefas ir iliuzija, bet aš vis tiek tuo tikiu. Dėl to ir dirbu teatre.
