Paroda surengta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bendradarbiaujant su Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba bei Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos archyvu.
Paroda „Srebrenicos pragaras“ (angl. „Srebrenica Inferno“) Lietuvoje pristatoma minint 20-ąsias Srebrenicos žudynių metines. Ją sudaro 22 stendai, kuriuose eksponuojamos jau istorinėmis tapusios Bosnijos karo laikų nuotraukos, žemėlapiai su sužymėtomis kariuomenių judėjimo kryptimis ir vietovėmis, kur serbų pajėgos vykdė karo nusikaltimus, masinių Bosnijos musulmonų kapaviečių ir ekshumavimo vaizdai, aukų perlaidojimą ir jų atminimo įamžinimą liudijančios šių dienų nuotraukos.
Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos archyvas šią parodą parengė prieš kelerius metus ir jau eksponavo daugelio šalių miestuose – Kaire, Ankaroje, Berlyne, Varšuvoje, Kopenhagoje, Stambule, Miunchene, Frankfurte ir kitur. Po pristatymo Lietuvoje, kuris truks tik tris dienas, paroda iškeliaus į Moldovą ir Gruziją.
„Ši fotografijų paroda – naujausios Europos istorijos, deja, tamsioji pusė – beprecedenčio žiauraus nusikaltimo žmoniškumui reikšmingas archyvinis liudijimas, – sakė Lietuvos vyriausiasis archyvaras dr. Ramojus Kraujelis. – Tūkstančiai žmonių, dešimtys tarptautinių delegacijų šių metų liepą rinkosi į Bosnijos miestą Srebrenicą pagerbti kruviniausių po Antrojo pasaulinio karo žudynių aukų, kai 1995 m. liepos 11 d., jau baigiantis Bosnijos karui, šalies serbų pajėgos, vadovaujamos generolo Ratko Mladičiaus, pagrobė ir išžudė maždaug 8 tūkst. beginklių musulmonų vyrų ir berniukų.
Pasaulio ir Lietuvos bendruomenė turi žinoti tų žudynių mastą. Ne tik žinoti – privalo užtikrinti, kad tokios tragedijos ateityje nepasikartotų. Tikime šios parodos švietėjiška misija“.
Bosnijos karas vyko nuo 1992 m. kovo iki 1995 m. lapkričio, kai iš Jugoslavijos sudėties pasitraukusi Bosnija ir Hercegovina gynė savo nepriklausomybę nuo Serbijos agresijos. Karas nusinešė maždaug 150 tūkst. žmonių gyvybių, beveik 2 mln. gyventojų tapo pabėgėliais. Tačiau didžiausias nusikaltimas žmoniškumui buvo įvykdytas 1995 m. liepą Srebrenicoje, kur buvo nužudyta daugiau kaip 8 tūkst. beginklių vietos gyventojų.
Nors nuo karo pabaigos jau praėjo dvi dešimtys metų, vis dar randama naujų masinių kapaviečių. Iki šiol buvo iškasta ir, naudojantis DNR technologija, identifikuota beveik 7 tūkst. aukų palaikų, surastų daugiau kaip 300 žudynių vietų. Pagerbiant nužudytųjų atminimą, kasmet liepos 11 d. minima Srebrenicos aukų atminimo diena.
Į parodos atidarymą Lietuvoje atvyks Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos archyvo direktoriaus Adamiro Jerkovičiaus vadovaujama delegacija. Ji ne tik dalyvaus renginyje, bet ir susitiks su Lietuvos kolegomis, aptars tolesnio bendradarbiavimo galimybes.
