Kai „Lietuvos ryto“ fotografas Gintautas Bitvinskas prieš kelias dienas fotografavo ant Kauno Nepriklausomybės aikštėje esančio skulptoriaus Leono Striogos kūrinio „Sapnas“ sėdintį vyrą, vieni praeiviai jo klausė: „Ar nebijote užsitraukti policijos nemalonės, kaip tas vaikinas, kuris lipo ant „Laisvės kario“?“
Kiti rodė į viršų iškeltus nykščius, gyrė už norą į daugiau nei prieš tris dešimtmečius sukurtą paminklą pažvelgti drąsiu ir menišku žvilgsniu. Atsirado ir tokių, kurie šmaikščiai pasiūlė šiam vyrui apsikabinti ir fotografuotis su tikromis moterimis, o ne su metalinėmis skulptūromis.
Viena moteris nutarė pozuotoją rimtai pabarti. „Ar taip galima? Nieko gražaus neįmanoma mieste turėti. Lipa ir laužo. Spygliuota tvora reikėtų aptverti. Tik taip jus, vandalus, sustabdysime“, – šaukė ji.
Šis eksperimentas, kaip ir ant „Laisvės kario“ užsikorusio vaikino atveju, parodė: visuomenė laipiojimo ant paminklų klausimu nėra vieninga.
Ar už tokį poelgį būsite nubaustas pareigūnų? Greičiausiai ne. Juk tam nėra pagrindo. O ir patvirtintos specialios tvarkos dėl laipiojimo ant paminklų ir skulptūrų nėra.
Kuo žirgas skiriasi nuo liūto?
Kaip ir visame pasaulyje, Kaune esantys paminklai ir skulptūros nuolat vilioja žmones įsiamžinti atsistojus šalia, atsisėdus ar palypėjus ant jų. Daugybę metų dėl to nekilo jokių problemų.
Tačiau kai vieną šios vasaros liepos savaitgalio naktį vaikinas užsiropštė ant beveik septynių metrų aukščio naujai pastatytos „Laisvės kario“ skulptūros ir tai buvo užfiksuota vaizdo įraše, kilo sąmyšis. Jaunuolio poelgis nepraslydo pro policijos pareigūnų akis, o visuomenė pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni gyrė pareigūnus, kad jie taip šauniai dirba, ir pasmerkė jaunuolį.
Kiti nesuprato, nuo kada fotografuotis ant skulptūros laikoma tokiu teisės pažeidimu, kad policija dėl to net paskelbė nacionalinę vaikino paiešką.
„Kuo skiriasi žirgo skulptūra, tarkime, nuo liūto? Ant žirgo lipti negalima, o ant liūtų, kurie stovi prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, nuotraukas turi kone kiekvienas kaunietis ir miesto svečias. Šiuo atveju policija perspaudė. O gal mes nežinome, šalia kurių paminklų atsistojus ar ant kurių palypėjus galima įsiamžinti, o kurie yra draudžiami?“ – prie „Laisvės kario“ skulptūros kalbėjo kaunietė studentė Laura Inžikaitė.
Reikėtų įspėjamųjų ženklų
Solidaus amžiaus kaunietis Romualdas įsitikinęs, kad lipti ant paminklų nereikėtų. Tačiau tai aiškiai turėtų nurodyti ženklai.
„Ant paminklų laipioti reikėtų neleisti. Tai turėtų drausti įspėjamieji ženklai. Pirmiausia tai nesaugu, o antra – masiškai laipiodami ant skulptūrų žmonės gali jas pažeisti“, – įsitikinęs vyras.
Jauna kaunietė Rytė Mickonė juokaudama sakė, kad azartiškas ir aktyvus vaikinas galėtų jodinėti ant tikro žirgo, o ne ant plieninio, ir dar šalia kito raitelio.
„Vaikinas turbūt širdyje pasijuto kariu. O greičiausiai pasirodyti norėjo. Turbūt prieš merginą ir draugus. Jeigu jis skulptūros nesugadino, viskas gerai. Priešingu atveju jis turėtų atlyginti žalą ir pamiršti asmenukes ant paminklų“, – įsitikinusi moteris.
Nėra patvirtintos tvarkos
Visuomenė dėl šio įvykio ūžia iki šiol, tačiau nei paveldosaugininkai, nei skulptūros bendraautoris Arūnas Sakalauskas dėl to tragedijos neįžvelgia.
„Laisvės kario“ skulptoriui svarbiausia, kad kūrinys nebūtų sulaužytas, suniokotas ar apipaišytas.
Paveldo sargai patikino, kad „Laisvės kario“ paminklas nėra įtrauktas į šalies Kultūros vertybių registrą. Todėl jam negalioja į jį įrašytų objektų lankymo taisyklės, nurodančios, kokie veiksmai draudžiami kultūros paveldo objektų lankytojams. Jos numato, kad draudžiama atlikti veiksmus, galinčius sukelti kultūros paveldo objektų pokyčius, naikinti ir žaloti juos.
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas tvirtino, jog Kauno savivaldybė nėra patvirtinusi specialios tvarkos dėl laipiojimo ant paminklų ir skulptūrų ir vargu ar tokio reglamentavimo reikia.
„Manome, kad dauguma kauniečių yra sąmoningi piliečiai ir su miesto erdvėse esančiais meno kūriniais elgiasi pagarbiai“, – sakė S.Rimas.
Jis pabrėžė, kad dalis miesto aikštėse ir skveruose esančių skulptūrų ir paminklų yra specialiai jų autorių kuriamos taip, kad kurtų šiltumo įspūdį, būtų interaktyvios: pavyzdžiui, žmonės mėgsta fotografuotis apsikabinę Danieliaus Dolskio, Jono Vileišio pečius, sodina vaikus ant Karo muziejaus sodelio liūtų.
„Čia tikrai nėra nieko bloga, jų autoriai siekė tokio objekto ir žiūrovo santykio.
Tačiau pokštavimas su svarbius valstybinius simbolius vaizduojančiais meno kūriniais, paminklais Holokausto ar Laisvės kovų aukoms neatrodo priimtinai ir gali būti traktuojamas kaip nepagarbos valstybei demonstravimas“, – įsitikinęs paveldosaugininkas.
Pareigūnai pirmiausia su „raiteliu“ pasikalbėtų
Justina Kazragytė
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė
„Kol kas asmuo, kuris sumanė pajodinėti kartu su „Laisvės kariu“ ir galimai padarė administracinį nusižengimą, nerastas.
Ant skulptūros užlipęs jaunuolis įtariamas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį, kuris draudžia necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Tačiau pirmiausia pareigūnai prevenciškai pasikalbėtų su jaunuoliu. Mat visuomet vadovaujamasi praktika: ginti, saugoti, padėti. Iš karto nubausti nesiekiama.
Policijos pareigūnai, esant galimybei, pirmiausia įspėja nusižengusius asmenis siekdami užkardyti pažeidimus, kad jie nepasikartotų.
„Laisvės kario“ skulptūros atveju taip pat pirmiausia norima leisti vaikinui suvokti, kokios pasekmės galėjo nutikti jo sveikatai ar net gyvybei – juk jis galėjo susižeisti.
Pokalbio su pareigūnais metu, nelygu asmens geranoriškumas, būtų sprendžiamas klausimas, susijęs su konkrečia nuobauda, – įspėjimu ar pinigine bauda, kuri grėstų nuo 30 iki 140 eurų.“
