Apsikrovę 50 kilogramų sveriančiomis kuprinėmis R.Grigas su bendrakeleiviu Kęstučiu Juška šeštadienį iškeliavo į Rusiją.
Į Maskvą važiavo autobusu, o paskui – pustrečios paros traukiniu dardės tris tūkstančius kilometrų Transsibiro magistrale į Krasnojarską.
Abu keliautojai sieks išvengti skrydžių lėktuvais ne tik dėl brangių bilietų, mokesčių už sunkų bagažą. Jiems svarbiausia – kelionės metu pabendrauti su kuo daugiau žmonių.
Juk paskui laukia klajonės Putorano plynaukšte, kur nė vieno žmogaus nesutiksi per šimtus kilometrų.
R.Grigas neslėpė, kad draugai juos laiko bepročiais: „Kai pasakoju, niekas netiki, kad prieš tokį žygį esu save patikrinęs: bėgiojau, važiavau dviračiu ilgus atstumus, savaitėmis sunkias naštas statybvietėse tampiau, bandydamas įsitikinti, ar neskaudės nugaros, ar dideles apkrovas išlaikys širdis.“
Nuramino – dar nesenas
Tolimos kelionės 54 metų R.Grigui – ne naujiena.
Jis su šviesaus atminimo rašytoja Jurga Ivanauskaite vyko į susitikimą su Dalai Lama Buriatijoje, kopė su Vlado Vitkausko alpinistų grupe ir Lietuvos trispalve į Elbruso viršukalnę.
Ne saulėtus paplūdimius renkasi ir 33 metų gydytojas K.Juška, kuris yra išmaišęs Rusijos platybes, keliavęs Baikalo ežero krantais. Anksčiau jam nesisekdavo rasti bendrakeleivių, tad tekdavo vykti vienam.
R.Grigui nerimą kelia tik amžiaus skirtumas, tačiau K.Juška jį guodė: „Nieko, tokie senukai taip įpranta eiti, kad jaunesnius toli už savęs palieka.“
Tyruose – ne naujokai
Kai pradėjo planuoti kelionę, R.Grigas porą savaičių abejojo. Save ramino, kad kiti keliautojai į retai įžengiamus kraštus ir vieni keliauja. Bet čia pat jis prisimindavo, kad tik kelionių aprašymuose ir filmuose tokie keliautojai atrodo vienišiai. Iš tikrųjų dažniausiai jiems talkina visa komanda: nešikai, technologai, kurie lieka už kadro.
R.Grigas ir K.Juška bus vieni ir pasikliauti galės tik savimi. Ar vyrai nemano, kad elgiasi per drąsiai?
Pasak R.Grigo, abu jie jau yra patyrę keliautojai, lankęsi daugybėje mažai apgyvendintų teritorijų: „Jeigu sugebėjome keliauti po vieną, dviese bus drąsiau.“
Dvi paras praleis upėje
R.Grigas su draugu gavo trijų mėnesių vizas tam atvejui, jei kelionė užtruktų. Nors maršrutas nubraižytas žemėlapyje, nė vienas jų nežino, kaip jis gali keistis dėl kelyje pasitaikančių kliūčių.
Mobiliojo ryšio toje vietovėje nėra, tad susisiekti su pasauliu ar nelaimės atveju išsikviesti pagalbą R.Grigas ir K.Juška galės tik palydoviniu telefonu.
Iš Krasnojarsko keliautojams Kureikos upe aukštyn kateriu teks plaukti dvi paras.
Anot R.Grigo, tai bus brangiausia kelionės dalis. Katerio šeimininkas už ją užsiprašė 800 eurų.
Sibiro gyventojus pažįstantis R.Grigas tvirtino, kad jais galima pasitikėti: už paslaugas jie daug nenuplėšia, neapgaudinėja. Katerio savininkas prisipažino, kad jam iš varginančio dvi paras truksiančio kėlimo link Kureikos aukštupio liks 200 eurų. Kitus pinigus suris degalai.
Jų reikės labai daug, nes Kureika – srauni Krasnojarsko krašto upė, siauriausia vieta tarp jos krantų – kilometro pločio.
Svarbu kiekvienas gramas
Kai šeima namie pamatė R.Grigo kelionei ruošiamus daiktus, stvėrėsi už galvos – tiek daug jų buvo.
R.Grigas pasakojo, kad į kuprinę stengėsi įsidėti kuo mažiau aprangos, daiktų. Net pakuotes maisto produktams rinkosi kuo lengvesnes.
Mat didžiausias svoris bus kajakas, kurį vešis iš Vilniaus. Daug sveria ir fotoaparatai. Nors danguje švies Šiaurės pašvaistė, jai fotografuoti R.Grigas specialios technikos dėl svorio nesiveža.
Bet vis tiek iš pradžių vyrams kelią teks įveikti du kartus – nunešus vieną kuprinę sugrįžti kitos.
Stengsis saugotis vagių
Pirkdamas bilietą į traukinį R.Grigas rinkosi plackartą: „Pirmiausia tai beveik perpus pigiau nei kupė. Bet svarbu ne tai. Jau patyriau, jog važiuojant plackartu tavęs neapvogs, nes aplink pilna žmonių, jie pastebės, kad kas nors kuičiasi po svetimus daiktus, per vagoną dažnai eina policijos pareigūnai. Be to, ir kuprinės bus užkeltos ant viršutinių lentynų, kurias sunku pasiekti.“
Apsiginti nuo meškų, vilkų R.Grigas vežasi specialų ultragarso ir signalinį įtaisus bei du balionėlius pipirinių dujų.
R.Grigas neigė, kad vaikosi keliautojų mados pasiekti civilizacijos nepaliestus kraštus. Jis turįs kitą tikslą, bet apie jį kalbėti galės tik grįžęs.
„Supratau, kad man reikia į Sibirą. Dabar kiekvieną kelionę stengiamasi skambiai pavadinti ekspedicijomis, žygiais, pritempti prie svarbių Lietuvai datų. Mums to nereikia“, – aiškino R.Grigas.
Plynaukštę įtraukė į UNESCO paveldo sąrašą
Krasnojarsko krašte esanti atšiauri Putorano plynaukštė yra Piasinos, Chetos ir Žemutinės Tunguskos intakų aukštupyje. Aukščiausias joje – Akmens kalnas (1701 metras).
Putorano plynaukštė pagal dydį yra antra pasaulyje. Didžiausia yra Indijoje.
Plynaukštės paviršius smarkiai raižytas, sudūlėjęs. Joje daug ežerų, nemažai akmenuotų vietovių, kuriose neauga net samanos. Kitur vyrauja reti maumedžių miškai, šlaituose ir arčiau vandens – kalnų tundra, aukščiau – arktinės kalnų dykumos.
Putoranas – krioklių kraštas. Dauguma jų dar neturi pavadinimų, pažymėti tik skaičiais, reiškiančiais aukštį.
Taimyro pusiasalio pietinėje dalyje plytinčią vulkaninės kilmės plokščiakalnio teritoriją Putoranu pavadino klajokliai elnių augintojai evenkai.
2010 metais dėl svarbios ekosistemos plynaukštė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia įsteigtas 110 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto draustinis.
