Šalį užklupus koronavirusui ir paskelbus karantiną duris lankytojams užvėrė ne tik muziejai, koncertų salės, bet ir knygynai.
Tarp jų – ir nedidelis, bet populiarus sostinės knygynas „Eureka!“, įsikūręs Universiteto gatvėje, netoli Prezidentūros.
Knygų gurmanų pamėgta vieta jau buvo spėjusi pagarsėti ne tik išskirtine knygų anglų kalba pasiūla, bet ir puikiai atrinkta verstinių bei lietuvių autorių knygų kolekcija. Šalia filosofijos veikalų ir mūsų rašytojų knygų užsienio kalbomis čia yra vietos ir kokybiškai fantastikai, komiksams.
Paskutinę kovo dieną knygyno paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ jo įkūrėja ir savininkė E.Stogevičienė paskelbė liūdną kreipimąsi į knygyno bičiulius ir geros literatūros mėgėjus.
„Knygynas – tai mano vaikas, mano mylimasis, mano geriausias draugas. Ir nors jis „suvalgo“ beveik visą laiką, kompensuodamas atveda puikius žmones, parodo neįtikėtai geras knygas, plečia literatūrinį lauką ir supratimą, įkvepia keisčiausiems projektams ir padaro mane laimingiausiu žmogumi.
Vakar buvo juodulių diena – kelios bibliotekos pranešė, kad popierines knygas keičia elektroninėmis ir knygyno paslaugų nebereikės, geras mūsų bičiulis feisbuke paskelbė kaip perka knygas iš vieno didžiausių šalyje internetinių knygynų“, – rašė E.Stogevičienė.
Ji prisipažino supratusi, kad 16 metų gyvavęs knygynas „Eureka!“ gali nebeatsigauti.
„Normalu, kad daugeliui sunku ir apie kiekvieną pirkinį reikia gerai pagalvoti. Vis dėlto jei visi pasistengsime ir prisidėsime pirkdami knygas iš www.knygynas.biz svetainės, tikime, kad knygynas išgyvens ir po karantino vėl atvers duris“, – tokiais žodžiais knygyno kolektyvas kreipėsi pagalbos į feisbuko draugus.
Bet niekas negalėjo prognozuoti tokios greitos ir audringos reakcijos. Rašytojai, meno ir mokslo žmonės dalijosi įrašu, kviesdami užsisakyti knygas ir „gelbėti mylimą knygyną“. Melagių diena tituluojama balandžio 1-oji tapo viena šviesiausių ir linksmiausių dienų šio sostinės knygyno istorijoje.
– Ar rašydama kreipimąsi socialiniame tinkle tikėjote, kad žmonės jus išgirs ir puls pirkti knygų? – paklausiau 53 metų E.Stogevičienės.
– Tokio rezultato tikrai nesitikėjome. Tai buvo kaip bombos sprogimas. Po savo antradieninio liūdno įrašo gavome neįtikėtinai daug užsakymų. Penktadienio vakare jų jau buvo 550. Vos spėjame pakuoti, miegame tik po kelias valandas.
Iš tiesų esame tiesiog nepaprastai laimingi. Jau vien dėl to, jog žmonės nori, kad ši vieta Vilniuje išliktų. Mes gavome ne tik užsakymų, bet ir daugybę palaikymo žinučių, laiškų, skambučių. Ta žmonių šiluma, parama, bendrystė ir gražūs žodžiai – tiesiog neįkainojama dovana. Įsitikinome, kad daugybei žmonių rūpi knygos, rūpi nepriklausomi knygynai ir gera literatūra.
O ir tie užsakymai dažnai parodo rūpinimąsi ne tik mūsų likimu, bet ir šalia esančiais. Viena advokatė nupirko vaikiškų knygų kaimynų mergaitėms, karantino įkalintoms namuose. Žmonės pirko knygas ir draugams, dovanoms.
O užsienyje gyvenantys lietuviai parašė, kad į Lietuvą atvažiuos tik vasarą, bet nusipirkti knygas norėtų būtent dabar, palaikydami mūsų knygyną.
Iš tiesų buvome atsidūrę nepavydėtinoje padėtyje. Vilniaus knygų mugėje pardavėme nemažai knygų, todėl užsisakėme naujų. Ir prieš pat karantiną gavome didžiulę siuntą iš užsienio. Knygynas uždarytas, o leidykloms reikės sumokėti už tas knygas.
– Kaip kilo mintis pasiguosti internete?
– Savaitės pradžioje mus ištiko dar vienas šokas, nes dviejų aukštųjų mokyklų bibliotekų darbuotojai paskambino ir pasakė, kad popierinių knygų nebepirks. Juk karantino metu nei studentai, nei dėstytojai jų nebegali pasiimti. Jiems reikia elektroninių išteklių.
Karantinas, nėra pirkėjų ir dar tai. Apėmė baisi neviltis. Tuomet ir išsiuntėme žinutę, papasakojome, kaip šiuo metu laikosi toks mažas knygynas, priminėme, kad turime internetinę parduotuvę. Tikėjomės gauti nors kelias dešimtis užsakymų. O čia – šimtai. Ir dažnai ne po vieną, o po 5, 10 ar 15 knygų.
Mes jau beveik dvejus metus turime internetinę parduotuvę, bet iki šiol daug vilčių į ją nedėjome. Žmonės ten beveik nieko nepirko. Tačiau ją atidarius netikėtai smarkiai išaugo žmonių srautas knygyne.
Kas antras žmogus, atėjęs į knygyną, mums rodydavo telefono ekrane knygą, kurią buvo radęs mūsų internetinėje parduotuvėje, ir prašydavo ją pavartyti, o taip pat ir kelias kitas. Taigi, parduotuvė tapo knygyno vizitine kortele internete.
– Daugeliui norėjosi apžiūrėti, perskaityti knygą ir tik tada apsispręsti, ar verta pirkti?
– Žmonės mėgsta atėję į mūsų knygyną pasišnekėti – apie knygas, literatūrą. Retenybė, kad pirkėjas tik išsirinktų knygą ir išeitų. Mes tikrai ilgą laiką gyvenome tarsi kokiame smagiame knygų burbule. Sėdime knygyne, kalbamės su pirkėjais, turime institucinių užsakymų, sulaukiame ir turistų dėmesio.
Iš pradžių net negalėjome suprasti, kodėl užsienio turistai pas mus perka knygas, kurias ir savo šalyje gali laisvai nusipirkti. Pasikalbėjus su jais paaiškėjo, jog žmonėms labai svarbu tai, kad pas mus – kruopščiai atrinktas gerų knygų asortimentas.
Juk dideliame knygyne galima pasimesti tarp daugybės įvairių leidinių, o čia – mažas knygynas, bet jo lentynose – kruopščiai atrinkti tikri brangakmeniai. Tai ir garsiausių literatūrinių premijų laureatų, ir vertingiausi filosofų, mokslininkų ar poetų kūriniai.
– Gal užsieniečius domina ir lietuviškų knygų vertimai į kitas kalbas, kurių sunku rasti kitose vietose?
– Taip, juos iš tiesų gerai perka. Pastaruoju metu pasirodė nemažai lietuvių autorių kūrinių vertimų į anglų kalbą. Prie to smarkiai prisidėjo Lietuvos kultūros institutas skatindamas vertimus.
Dažnai ateina turistas ir sako, kad norėtų paskaityti ką nors iš lietuvių autorių. Prašo parekomenduoti.
O mes turime daugybę gerų kūrinių vertimų – Jurgio Kunčino, Ričardo Gavelio, Alvydo Šlepiko, Giedros Radvilavičiūtės, Sigito Parulskio knygų ir šiuolaikinės poezijos. Malonu, kad galime padėti žmonėms, kurie atvykę į Lietuvą nori susipažinti ir su jos literatūra.
– Dažnai karantino poveikis kultūrai ir verslui lyginamas su skaudžiomis 2007 metų krizės pasekmėmis. Kaip jums pavyko išgyventi tuomet, kai buvo uždaryta nemažai leidyklų ir knygynų?
– Išgyventi pavyko labai sunkiai. Mes tuomet daugiausia dirbome su bibliotekomis, o per krizę bibliotekoms buvo smarkiai nurėžti biudžetai ir jos nebegalėjo pirkti knygų. Išvažiavau vasarą padirbėti į Londoną, draugai paskolino pinigų.
Visaip bandėme tą knygyną išlaikyti, bet vis aiškiau buvo, kad rudenį teks jį uždaryti. Tačiau po kiek laiko, dar man būnant Londone, vėl gavome kelias užklausas iš bibliotekų. Po truputį atsigavome. Nuo tada gyvenome normaliai, nors ir nebuvome turtuoliai.
– Knygynui bankrotas lyg ir nebegresia. Bet jau dabar elektroninėje parduotuvėje pažymėta, kad daugelio knygų šiuo metu nebeturite. Pastebėjau, kad nesiunčiate knygų paštomatu, taip pat – už Lietuvos ribų. Taigi kyla naujų problemų?
– Parduotuvę jau patobulinome, jau galima rinktis pristatymą į paštomatą. Beveik 80 procentų žmonių užsakė būtent tokį pristatymą. Bus siuntimas ir į užsienį, nors realiai jau siunčiame ir dabar. Tik pirkėjai turi mums parašyti žinutę su adresu.
Po kelių dienų naujus knygų užsakymus išsiųsime užsienio leidykloms. Ne visos Lietuvos leidyklos dirba karantino metu, todėl labai smagu, kad mes laiku atsiskaitydami padėsime ir joms. Tiesa, užsakinėti pradėsime tik išsiuntę visus gautus užsakymus.
– Kokias knygas skaitytojai labiausiai perka karantino metu?
– Sunku būtų ką nors išskirti. Maždaug pusė užsakymų – knygos anglų kalba, kita pusė – lietuviškos. Nemažai poezijos. Jau įprasta, kad fantastikos knygų daugiausia parduodame Knygų mugėje, bet dabar ir jas nušlavė. Kaip ir komiksus, grafines noveles.
Tarp bestselerių – Gintaro Beresnevičiaus „Lietuvių religija ir mitologija“, knyga apie miegą ir sapnus ”Why We Sleep: The New Science of Sleep and Dreams“, skandinavų rašytojo Kimo Leine, kuris šiemet buvo atvykęs į Knygų mugę, „Amžinybės fjordo pranašai“, portugalų rašytojo Fernando Pessoa „Nerimo knyga“. Iš vaikiškų knygų – „Kikas“ bei „Čikas ir Kikas“
