Birbynininkų suvažiavimo idėja kilo minint legendinio Lietuvos birbynininko Antano Smolskaus gimimo 70-ąsias metines. Vakarui prasidėjus citavome Anatolijaus Lapinsko straipsnio A.Smolskui atminti eilutes: „Kartu su nutilusiu Antano Smolskaus birbynės aksomu nutilo ar bent sumenko lietuviškos birbynės pasaulinio pripažinimo garsas.
Jis mūsų liaudies instrumentinės muzikos baruose išvarė ne tik vieną giliausių vagų kaip aukščiausios klasės atlikėjas, pedagogas, birbynės propaguotojas, naujų kūrinių įkvėpėjas, bet ir neprilygstamas Lietuvos reprezentantas Europoje, Amerikoje, Azijoje, Australijoje. A.Smolskaus birbynę, neperdedant galima teigti, girdėjo visas Žemės rutulys.“
Tačiau LMTA scenoje tą vakarą muzikavę A.Smolskaus ugdytiniai vienas už kitą labiau džiugino itin aukštu meistriškumo lygiu ir stebino tuo, kad vos keli dalyvavę aktyviai koncertuoja.
Taigi tą vakarą aptariant renginį ir buvo nuspręsta populiarinti unikalų lietuvišką instrumentą taip, kaip tai darė A.Smolskus.
Jau legenda virto pasakojimas, kaip jam stojant į Sankt Peterburgo konservatoriją susirinko gausybė publikos pasiklausyti lietuvio „dūdele“ atliekamo Wolfgango Amadeaus Mozarto! Neužmirštamas A.Smolskaus ir Petro Vyšniausko duetas amžių dialogais suartinęs birbynę ir saksofoną, liaudies, akademinės muzikos klasiką ir džiazą.
Lietuviška chromatinė birbynė – instrumentas, gebantis išgauti nepaprasto tembro skambesį ir neturintis analogų visame pasaulyje.
Paprasčiausias birbynes gamindavo iš šiaudo, plunksnos, o šiandien jau skambanti chromatinė medinė birbynė gali stebinti visus pasaulio klausytojus savo tobulu aksominiu, matiniu tembru, ypatingu virtuoziškumu, kurį pastaraisiais dešimtmečiais išlavino Lietuvos birbynininkai.
Birbynininkų repertuare – pasaulinės muzikos klasika, šiuolaikiniai akademiniai ir populiarieji opusai, džiazo improvizacijos. Muzikos stilių įvairovė, nepaliekanti abejingų instrumentą išgirdusių klausytojų.
Džiugina ir tas praeities faktas, kad birbynė ir birbynių choras papildė simfoninio orkestro sudėtį Audronės Žigaitytės operoje „Žilvinas ir Eglė“ ir vokalinėje-choreografinėje misterijoje „Praregėjimas“.
Taigi tai, kas sumanyta rudenį, jau pasiekė kulminaciją: nesunkiai pavyko suburti entuziastus, savo srities profesionalus ir imtis veiksmų, kad buvęs instrumento ir juo griežiančių populiarumas grįžtų.
Tad pirmojo birbynininkų suvažiavimo metu tikimės suburti ne tik birbynės atlikėjus, bet ir pedagogus, jų mokinius aukštosiose bei muzikos ir menų mokyklose, tikimės, kad renginiu susidomės ir moksleivių tėveliai, galbūt ir būsimi birbynininkai.
Konferencijoje bus įvertinta esama birbynės padėtis, praeities laimėjimai ir priežastys, kodėl lietuviškumo simboliu galintis tapti instrumentas ir juo muzikuojantys apmaudžiai stokoja dėmesio.
Itin svarbi renginio dalis – konferencijos pabaigoje numatomos diskusijos, kuriose žada dalyvauti ir kitų specialybių atlikėjai bei muzikologai, meno terapijos specialistai.
Suvažiavimą užbaigs Lietuvos birbynininkų koncertas, kuriame skambės ir specialiai birbynei rašyti kūriniai, ir akademinės muzikos klasika, ir įvairios ansamblių su birbyne sudėtys.
Vakaro metu kinų liaudies instrumentu shengu muzikuos ir svečias iš Australijos dr. Wang Zheng-Tingas. Žinoma, suvažiavimo kulminacija bus pasiekta į orkestrą susibūrus visiems suvažiavime dalyvausiantiems birbynininkams.
Negalintys atvykti į pirmąjį birbynininkų suvažiavimą „Birbynės galia“, su renginio pranešimų ir koncerto įrašais bei renginio refleksijomis galės susipažinti muzikos meno ir mokslo leidinio „Muzikos barai“ puslapiuose bei įrašų galerijose.
Tikimės, kad Lietuvos birbynininkų suvažiavimai taps tradiciniai, o koncertai tarp suvažiavimų skatins bendrystę, sudarys sąlygas dalytis patirtimi ir populiarins birbynę ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
