Pasak J.Sakalausko, vasario 16-ąją prieš šimtą metų atkurta ne tik Lietuvos nepriklausomybė. Šią datą galima vadinti ir šalies operos atgimimu, nes netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lietuvių meno kūrėjų draugija įsteigė Operos vaidyklą.
„Opera „Prūsai“ pasirinkta ieškant savito, klaipėdietiško akcento. Esame istorinėje vietoje“, - sakė J.Sakalauskas per operos pristatymą Klaipėdos piliavietėje.
Dirigentas Tomas Ambrozaitis pabrėžė išskirtinius savitą požiūrį į chrestomatinę Herkaus Manto dramą turinčio režisieriaus Gedimino Šeduikio bei scenografės Sigitos Šimkūnaitės užmojus. G.Šeduikis kaip režisierius išskirtinis tuo, kad turi muzikinį išsilavinimą, skaito ne tik operos scenarijų, bet ir partitūrą.
„Su G.Šeduikiu prasideda nauja šalies operos režisierių era“, - žiūrovus bandė sudominti T.Ambrozaitis.
Opera „Prūsai“ Klaipėdoje buvo pastatyta ir prieš 20 metų, tad naujajame spektaklyje dainuos ir dainininkai, operoje dainavę anuomet.
„Pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Kęstutis Nevulis vėl atliks Kolčio partiją. Tas pats, tik brandesnis atlikėjas“, - sakė T.Ambrozaitis.
Režisierius G.Šeduikis pabrėžė, kad operos „Prūsai“ siužetas unikalus ir vertas didžiosios scenos, nes turi platų kontekstą.
„Tai drama apie išlikimą, skirtingų kultūrų susidūrimą. Kartu apie žmones ir jų likimus. G.Kuprevičiaus sukurta opera nepavaldi laikui. Ir šiandien labai aktuali ir šiuolaikiškai skamba ypač aukšto meninio lygio kompozitoriaus sukurta muzika su daug romantizmo“,- sakė G.Šeduikis.
Spektaklio vaizduojamas metas pristatomas pasitelkiant stambius simbolius: linijas, erdvę.
„Atsisakėme beverčių daiktų. Pirmame operos plane du žmonės ir dviejų pasaulių susidūrimas“, - sakė G.Šeduikis.
Spektaklio pastatymas bus šiuolaikiškas, stilizuotas, o specialaus akcento ieškota net užsienyje. Vis dar slepiamas scenos rekvizitas, atvežtas net iš Vokietijos.
Slepiami ir spektaklio kostiumai, kuriuos sukūrė rūbų dizainerė Sandra Straukaitė. Spektaklio scenografė Sigita Šimkūnaitė Klaipėdoje jau dirbo prie šokio spektaklio „Karmen siuita“, o S.Straukaitei opera „Prūsai“ - debiutas Klaipėdoje.
„Esu sužavėta puikaus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvo ir jų atsidavimo darbui. Noriu pabrėžti, kad spektaklis šiuolaikiškas, tad neišvysite tradicinių šarvų. Norėdama suteikti šiuolaikiškumo, rinkausi į šarvus panašų audinį“,- sakė S.Straukaitė.
Operos pagrindinio herojaus Herkaus Manto partiją atliks baritonai Mindaugas Rojus ir Steponas Zonys. Kristina naujajame spektaklyje taps Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primadona, Auksinį scenos kryžių pelniusi, antrą kartą Metų soliste tituluota Viktorija Miškūnaitė ir viena geriausių uostamiesčio muzikinio teatro solisčių Rasa Ulteravičiūtė.
S.Zonys sakė, kad opera „Prūsai“ Klaipėdoje ne atstatoma, o statoma naujai. Pagal G.Kuprevičiaus planą pagrindinis Herkaus Manto vaidmuo sukurtas specialiai tenorui Virgilijui Noreikai, o Klaipėdoje jį atlieka baritonai.
„Mano Herkus Mantas bus kitoks. Ir su kolega M.Rojumi nesame panašūs“, - sakė S.Zonys, kuriam šis „Herkus Mantas“ pirmas pagrindinis dramatinis vaidmuo operoje. Anksčiau atlikėjui teko atlikti pagrindinių vaidmenų, tačiau ne dramose.
Vasario 17-ąją į atgimusios operos „Prūsai“ premjerą atvyks ir kompozitorius G.Kuprevičius, o kovo 22 d. opera bus rodoma Kaune, „Girstučio“ kultūros ir sporto centre. Operą „Prūsai“ norima parodyti kuo daugiau žiūrovų, tad, kiek tik leis lėšos, planuojama važinėti po Lietuvą.
Istorija
Operos „Prūsai“ siužetas pasakoja apie tragišką šios tautos likimą. Centre – istorinė asmenybė Herkus Mantas, kurio asmeniniai interesai kertasi su prūsų laisve. Prūsų vadas, draskomas vidinės kančios, abejoja, kurie interesai – asmeniniai ar visuomeniniai – svarbesni. Tauta negali be vado, o vadas be mylimos moters Kristinos.
Spektaklyje kuriamos dvi priešiškos stovyklos – prūsų ir kryžiuočių. Artėjančios tragedijos nuojautos fone Herkus Mantas, būdamas tikras savo tautos ir šalies patriotas, iki galo lieka ištikimas savo įsitikinimams ir tautai.
Nedaugelis lietuviškų operų gali pasigirti ilgaamžiškumu scenoje ir žmonių atminty, o „Prūsai“, anot dirigento Stasio Domarko, turi išliekamąją – istorinę, kultūrinę, meninę – vertę. Ne veltui ant operos partitūros užrašyta G.Kuprevičiaus dedikacija, kuri aktuali kiekvienam metui, kiekvienai šaliai: „Išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“.
