Estai pasiūlė Lietuvos publikai susipažinti su jų teatro repertuariniais spektakliais – Richardo Wagnerio opera „Tanhoizeris”, pirmuoju estų nacionaliniu Eduardo Tubino baletu „Goblinas” ir šiuolaikiniu baletu „Geismų tramvajus”. Toks pasirinkimas nebuvo atsitiktinis, - stengtasi pristatyti tai, kas geriausia ir įdomiausia.
Kelias primena lietuviškąjį
Ir mums buvo įdomu. Ypač suintrigavo nacionalinis estų baletas, juk tai, kaip mes suprantame, priimame ir interpretuojame savo tautos folklorą, daug pasako apie mus pačius.
Estijos baleto kelias primeną lietuviškąjį, netgi pirmasis, 1922 m. pasirodęs „didelis” baletas buvo taip pat „Kopelija” (statytoja Viktorina Krieger). Kaip ir Lietuvoje, stabili estų baleto trupė susikūrė 1926-aisiais, buvo statomi klasikiniai, iš griūvančios Rusijos imperijos importuoti spektakliai ir svajojama apie savą, nacionalinį, tautos identitetą įtvirtinantį baletą.
1942 metais estų kompozitorius E.Tubinas parašė muziką baletui „Goblinas”. Šio liaudies pasakų motyvais sukurto veikalo premjera įvyko 1943-aisiais Tartu „Vanemuine” teatre. Vėliau spektaklis atkeliavo į Estijos nacionalinę operą ir tebuvo parodytas vos penkis kartus, iš šeštojo publika ir artistai pabėgo ant teatro krentant aviacinėms bomboms.
Tačiau „Goblinas” nebuvo pamirštas ir sovietmečiu – 1966/67 metais pasirodė choreografo Enno Suve’s, 1999/2000 metais - choreografės Mai Murdmaa pastatymai nacionalinėje operoje. Tartu „Vanemuine” teatre „Goblinas” taip pat periodiškai statytas.
Kuo gi tas „Goblinas” toks patrauklus estų kūrėjams ir žiūrovams? Kuo jis išsiskiria iš kitų tautų panašaus siužeto legendų? Kokiuose potėpiuose glūdi šio veikalo nacionalinis išskirtinumas?
Estų kultūros klodai
Goblino personažas primena lietuviškuosius Aitvarą ar Pinčiuką. Pasakoje sudaromas sandėris,,panašus į Kazio Borutos „Baltaragio malūne” aprašytąjį tarp malūnininko Baltaragio ir Pinčiuko, bet estų Meistras geidžia pinigų, o mūsų malūnininkas – meilės.
Tuo metu E.Tubino muzikoje ir pirmajame „Goblino” pastatyme meilės temų nėra nė kvapo. Objektas – pinigai ir piktų dvasių sunešti turtai. Atitinkamas ir moralas – neleisk goblinui užvaldyti savo namų ir sielos, nes jis tave sunaikins.
Pristatydami šį spektaklį estai pabrėžia liaudies išminties aktualumą šiomis dienomis, Goblinas jiems - kredito kortelė arba naujų technologijų robotas.
Panašu, kad estų požiūris į nacionalinį baletą gana konservatyvus. Tokio baleto siužetas turi būti grynai estiškas, kompozitorius – estas, o choreografas – pageidautina gerai išmanantis estų etnosą.
Tuo metu mes lietuvišku nacionaliniu baletu laikome tiek „Eglę žalčių karalienę”, kurią pastatė britų choreografas George’as Williamsonas, tiek „Procesą” pagal F.Kafką (muzika M. Urbaičio, choreografas M.Rimeikis ).
„Goblino” kūrėjams teko nelengvas uždavinys - suderinti meilę estiškumui ir bandyti šiuolaikinti archajišką pasakojimą, suteikti jam bendresnę prasmę. Choreografė ir režisierė M.Kesler bandė dorotis su šia užduotimi visais įmanomais būdais.
Spektaklyje daug profesionalios, šiuolaikiškos choreografijos, daug meilės folklorui, daug gerų šokėjų ir, deja, per daug įvairių koncepcijų. Reginys pasirodė gana eklektiškas, ne visai nuoseklus.
Keista, bet būtent choreografiniai ir režisūriniai sprendimai, turėję moderniomis priemonėmis pasiekti šiuolaikinę žiūrovo sąmonę ir papasakoti šią seną istoriją mums suprantama kalba, akivaizdžiai pralaimėjo prieš turtingą estų liaudies kultūrą atspindinčius epizodus.
Vertingiausia spektaklio dalis - II veiksmas - yra tarsi pasivaikščiojimas po etnologijos muziejų. Spalvingais gėlių vainikais pasipuošusios choro ir kordebaleto moterys atlieka scenoje melodingą estų liaudies dainą. Po to seka ilgas šokių šventės divertismentas, paremtas liaudies šokio figūromis.
Šiandien retai pamatysi tokius aiškius, nacionalinę kultūrą atspindinčius epizodus profesionalioje scenoje. O dar nuostabi, netikėtai moderniai skambanti E.Tubino muzika!
Estų kultūros klodai užkoduoti ir scenografijoje (Madis Nurmsas), vaizdo projekcijose (Kalevas Timuska), kostiumų dizaine (Gerly Tinn). Įdomus užsiėmimas buvo šifruoti tuos kodus, ieškoti panašumų ir skirtumų su mūsų liaudies kultūra.
Patenkina įvairią publiką
Visiškai kitą kultūrinį krūvį įkūnijo Estijos baleto trupės pristatytas baletas „Geismų tramvajus” pagal amerikiečių rašytojo Tennessee Williamso pjesę, kuri iki šiol nepalieka Brodvėjaus scenų ir kino ekranų.
Taigi tai visame pasaulyje žinomas veikalas, kuris bet kokiu pavidalu išliks populiarus ir geidžiamas. Kitą vertus, žiūrint jo interpretacijas gana sunku atsiriboti nuo tikrai pavykusių ekranizacijų, pradedant 1951-ųjų Elijos Kazano filmu su Vivjen Lee ir Marlonu Brando, baigiant 2013-ųjų Woodi Alleno „Džesmina” su Cate Blanchett pagrindiniame vaidmenyje.
Pjesė tiesiog reikalauja aktorės žvaigždės. Greičiausiai neatsitiktinai ir Vilniuje matyto spektaklio kūrėjos - režisierė Nancy Meckler ir choreografė Annabelle Lopez Ochoa - baletą „Geismų tramvajus” kūrė išskirtinei primabalerinai – tuo metu Škotijos trupėje šokusiai estei Eve Mutso.
Tai turbūt ir visa intriga, susijusi su šiuo pastatymu. Visa kita - lengvai nuspėjama: nupirktas, jau truputėlį moraliai senstelėjęs 2012-ųjų pastatymas, puiki brito Peterio Salemo muzika, grojama gyvo orkestro, kamerinė, visiems be didelių pastangų suprantama istorija, profesionaliai choreografės ir režisierės sukomponuotas veikalas, gabalėlis erotikos ir gražių kinematografinių triukų.
Pagrindinių vaidmenų kūrėjai - baltarusė Alena Schkatula, šokėjas iš Kanados Kealanas McLaughlinas ir Ana Maria Gergely - išskirtiniai savo fiziniais duomenimis ir aktoriniais gebėjimais. Tokių baletų mėgėjams malonus vakaras garantuotas.
Akivaizdu, kad Estijos baleto trupė išlaiko pusiausvyrą repertuare ir patenkina įvairios publikos skonį. Tai liudijo ir gausūs aplodismentai, skambėję po abiejų spektaklių.
Ypač daug Lietuvos publikos aplodismentų teko dirigentams Vello Pähnui („Goblinas” ) ir Kasparui Mändui („Geismų tramvajus”). Orkestras skambėjo nerealiai visuose Estijos nacionalinės operos spektakliuose.
Įdomu, kaip estų publika „matuosis” mūsų „Čiurlionį” ar „Romeo ir Džuljetą”?
